Jis skubiai kreipėsi į gamtosaugininkus, o šie, peržiūrėję nuotraukas, savo ruožtu, informavo apie įvykį 112.
Prieš tris dešimtmečius S.Valius Nečiūnų kaime nusipirko sklypą ir pasistatė sodybą. Netoliese įsikūrė ir kitas menininkas – skulptorius Kęstutis Musteikis. Neseniai jie išgirdo, kad kaimynystėje sklypą nusipirkęs žmogus ten statys kaimo turizmo sodybą.
Jokios įtakos tokiam projektui jie daryti negalėjo, jų nuomonės pagal įstatymus nereikėjo.
Šį savaitgalį S.Valius negalėjo patikėti tuo, ką mato: didžiulis solidus eskavatorius su kaušu vertė medžius, juos laužė per pusę, stūmė ant žemės, tada vertė kelmą ir iš karto užpylinėjo žemėmis.
„Emocionaliai man atrodė, kad tai – baisus ciniškas elgesys gamtoje“, – sakė S.Valius. Jis tikino, kad taip krito ne vienas, ne du ir ne dešimt medžių – kelios dešimtys. Visa tai buvo stumiama prie ežero šlaito ir taip keičiamas jo reljefas. Daugelio medžių kamienai buvo storesni už žmogaus liemenį.
„Noriu pabrėžti: nesvarbu, kokią turiu gamtos išsaugojimo viziją – patinka man, kad čia įsikurs kaimo turizmo sodyba, ar ne. Aš tik noriu, kad būtų laikomasi įstatymų. Mano kaimyno elgesį gali paveikti tik Lietuvos įstatymai, o ne mnano pozicija“,- portalui lrytas.lt sakė S.Valius.
– Miškininkai vis kartoja, kad Lietuvoje miškų netrūksta... kas jus taip papiktino?
– Man širdies apmaudas kilo, kai pamačiau, kaip ciniškai eskatorius verčia medžius ir pats per juos važiuoja. Niekaip negalėjau sutikti, kad taip elgtis galima. O kad kažkur pjaunami medžiai kai juos reikia nupjauti – kai jie tukdo elektros laidams, keliams, statyboms – ką gi, gyvenimas vyksta.
Aš nekovoju už dvidešimties, šimto ar dviejų šimtų medžių išsaugojimą.
Bet kitas klausimas – kaip tai daroma. Ir noriu pabrėžti, kad nesu nei kontrolierius, nei inspektorius, kad nustatyčiau, ar taip elgtis galima.
Tik abejoju, ar tokiam barbariškam elgesiui įmanoma gauti leidimą. Tiesiog kaip žmogus, matydamas taip žiauriai niokojamą gamtą, niekaip negalėjau nutylėti ir sakyti, kad tai – ne mano reikalas. Man atrodė, kad tai – baisus elgesys su gamta.
Nekaltinu ir neaiškinu, kas kaltas. Vaizdas buvo klaikus ir aš negaliu jo pamiršti.
– Kaip suprantu, sklypas buvo parduotas ne taip jau seniai. Kodėl jūs pats nenusipirkote to sklypo ar nepasirūpinote, kad jį įsigytų jūsų pažįstami? Dabar turėtumėte kur kas mažiau rūpesčių...
– Mano kaimynui Kęstučiui Musteikiui buvo pasiūlyta kaip žmogui, kurio žemės ribojasi, įsigyti tą sklypą. Jis sutiko, bet po to, mano žiniomis, sklypas buvo parduotas ne jam, kaip turėjo būti pagal įstatymą, o padaryti mainai: sklypo savininkė gavo mainais sklypą kitur.
– Jūs bendravote su sklypo savininku?
– Mes kalbėjomės telefonu. Man pasakė, kad lendu į ne savo reikalus ir kalbėjo labai grubiai. Bet jokiu būdu nedrįsčiau teigti, kad man buvo grasinama.
Laukia specialistų išvadų
Sklypo savininkas, su kuriuo pavyko susisiekti S.Valiaus duotu telefonu, paragino sulaukti kompetentingų paminklosaugininkų ir kitų specialistų išvadų. Jis pabrėžė esąs įsitikinęs, kad nepadarė jokių įstatymų pažeidimų.
Sklypo savininkas pabrėžė esąs viešas asmuo ir nenorįs nurodyti savo pavardės.
Tai – barbarizmas
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė pabrėžė, kad sklypas prie Nečiūnų ežero nėra saugoma teritorija. Tačiau bet kokiu atveju, anot jos, medžių su buldozeriais negalima pjauti, tai – barbarizmas. Medžiai turi būti pjaunami, tada raunami kelmai.
R.Baškytė informavo apie įvykį paminklosaugininkus, su ja taip pat susisiekė policija. Ji pabrėžė, kad savaitgaliais tokie darbai nedaromi. Tai – gamtos pertvarkymo darbai. Pusiau natūralioje teritorijoje, kokia jai pasirodė iš nuotraukų, turi būti tvarkomasi pagal projektą, jeigu apskritai tokie darbai galimi.
