Danės skvere – ekocido apraiškos
Šiemet klaipėdiečiai susijaudino dėl kertamų sveikų medžių miesto centre, rekonstruojamame Danės skvere. Nuo sovietmečio netvarkytoje vietoje savivaldybė užsimojo įrengti jaukią, šiuolaikišką poilsio oazę su trykštančiais fontanais. Apvalytoje teritorijoje jau darbuojasi statybininkai.
„Mano rankose – 91 popieriaus lapas, kiekviename jų – keliolika medžių, pasmerktų žūti. Suskaičiuosime visus – pateiksime šiurpių faktų, atskleisime žuvusių, žudomų ir žūsiančių medžių statistiką. Tai – ne miesto tvarkymas, o ekocido aktas“, – aiškina kovingos visuomeninės grupės „Klaipėdos medis“ atstovas Gintarius Petkus.
Tokių kaip jis pilietiškai nusiteikusių klaipėdiečių teigimu, dauguma valdininkų į myriop pasmerktųjų sąrašą įtrauktų Danės skvero medžių yra sveiki, galėtų augti ir žaliuoti dar šimtus metų.
Savivaldybė ramina žmones – nukirstų želdinių vietoje esą bus pasodinta kone dvigubai daugiau naujų augalų – 56 medžiai, 91 krūmas, 620 metrų gyvatvorės, 100 kvadratinių metrų gėlynų.
Kitas taikinys – K.Donelaičio skveras
Medkirčių kirvis pakibo virš kitos žaliosios oazės – Kristijono Donelaičio aikštės, apsuptos šimtamečių liepų. Norima sutvarkyti ir šią teritoriją – iškirsti senus, pasvirusius, puvinio pažeistus medžius. Projektui pagalius į ratus kaišioja tie patys aplinkosaugos aktyvistai.
Medžių būklę miesto centre tikrino arboristai, kiti ekspertai. Jų išvadas dėl kirtimų išanalizavo ir joms pritarė Klaipėdos savivaldybės Aplinkos komisija, į kurią įtraukti ir žalieji, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Teigiama, jog tiesiant naujus takus, klojant naujus grindinius, kai kurie medžiai bus bus persodinti į kitas vietas. Tačiau žmonės tuo netiki – senąsias liepas miesto centre ženklina lipdukais su užrašais „Nežudyk manęs“.
Pamačius, kaip Danės skvero tvarkytojai negrabiai, iš akies genėja medžių kamienus, plėšo nuo šakų inkilus, įspūdis jog miesto želdynai ne tvarkomi, o niokojami, tik dar labiau sustiprėja.
Jau šaukiasi prokurorų pagalbos
„Tai ne gamtos atkūrimas, o akių dūmimas: galima nugriauto namo vietoje pastatyti naują, o ką reiškia atsodinti medį – ar kirtėjai suvokia, jog mes jo pavėsiu nesidžiaugsime“, – retoriškai klausė klaipėdietė Rūta Jurkuvienė.
Kitiems klaipėdiečiams atrodo, jog savivaldybė, nepasitarusi su visuomene, tiesiog karštligiškai skuba panaudoti Europos Sąjungos skirtas investicijas viešųjų erdvių rekonstrukcijai.
Gamtos sergėtojai kaip nevykusį pavyzdį pristato pernai sutvarkytą skverą prie Simono Dacho mokyklos, kur iškilo paminklas Mažosios Lietuvos šviesuoliui, filosofui Vydūnui. Iškirtus augalotas tuopas, visa erdvė liko plika.
Grupės „Klaipėdos medis“ aktyvistai dėl Danės skvere iškirstų medžių, techninio projekto korektyvų, smarkiai pabrangusių tvarkymo darbų kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą.
Medžių kamienai – kuo sveikiausi
Šaulių, Salomėjos Nėries, Stasio Šimkaus, kitų uostamiesčio centre esančių gatvelių tvarkytojai tikino, jog dauguma čia augančių medžių – persenę, išpuvę, pakrypę, apsamanoję, kelia grėsmę žmonių ir autotransporto saugumui.
Tyrinėdami gatvėse nukirstų kaštonų ir liepų kamienus, kelmų rieves žmonės ir stebėjosi, ir piktinosi. Kai kurių mediena – kuo sveikiausia, nepažeista puvinio. Kam reikėjo šalinti medžius, dar galėjusius augti?
„Klaipėdos medžio“ aktyvistai žada kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl želdinių tvarkymo kitose miesto vietose – numatyta iškirsti nemažai šimtamečių medžių Vilties gatvėje, Skulptūrų parke.
Neseniai benzopjūklai suburzgė Rumpiškės kvartale – ten įgyvendinamas didžiulės apimties 5,5 mln. eurų vertės projektas „Kompleksinis, tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“.
Per karantiną – medkirčių šėlsmas
Beveik 15 hektarų ploto kvartale gyvena apie šeši tūkstančiai žmonių. Sovietmečiu čia pridygo „chruščiovkėmis“ vadinamų daugiabučių. Kiemų infrastruktūra nusidėvėjusi, trūksta vaikų žaidimų aikštelių, pėsčiųjų takų, vietų automobiliams, želdynais daug metų niekas nesirūpino.
Tačiau net ir didžiausi Rumpiškės kvartalo atnaujinimo entuziastai išsigando, kai rangovai kovo viduryje čia ėmė kirsti žaliuojančius medžius – daugiabučių kiemai virto medienos paruošų aikštelėmis.
„Tai bent staigmena – per karantiną, kai visi žmonės priversti sėdėti namuose, Taikos prospekto pradžioje ir Rumpiškės gatvėje masiškai kapojami dideli, sveiki ir gažūs medžiai.
Iškirsta ąžuolų giraitė už Adomo Brako vaikų dailės mokyklos. Iškapota kiek akys užmato – šimtai medžių“, – sielojasi Rumpiškės kvartalo gyventoja Laima Laurinavičienė.
Daugiabučių kiemuose – kirtimų biržės
Medžiai daugiabučių kiemus apsaugo nuo autotransporto išmetamų dujų taršos. Pavasarį lajose suka lizdus ir peri sparnuočiai – čiulba ulba gyventi mieste prisitaikę varnėnai, kuosos, uldukai, zylės.
Net ir suvokdami, jog kai kuriuos senus medžius ir krūmynus daugiabučių kiemuose reikia šalinti, žmonės nesupranta, kodėl jie guldomi ištisai – nepateisina plynųjų kritimų gyvenamuosiuose kvartaluose.
„Maža to, kad per karantiną visiems – stresas, nedarbas, sustojo verslai, žmonės dar priversti per savo butų langus stebėti kokčius vaizdus – kapojami juos nuo teršalų apsaugantys sveiki, vešlūs medžiai.
Kaip tai paaiškinti vaikams? Rizikos grupės žmonėms uždrausta išeiti iš namų, ką jau kalbėti apie išvykas į gamtą. Senjorams dabar labiausiai reikia deguonies, gryno oro“, – piktinosi kita Rumpiškės gyventoja.
Gatvėse pasodintos liepos neprigija
Kai kurie gyventojai išvis nesupranta, kodėl kertami sveiki medžiai: mažalapės liepos gyvena iki 500- 600 metų, o maksimalus jų amžius – iki 1000 metų. Beržų vidutinis amžius – apie 150 metų, kaštonai ir klevai – taip pat ilgaamžiai. Klaipėdoje daugiausiai guldomos 50-60 metų liepos.
Sovietmečiu statyti daugiabučiai – kiemuose augančių medžių amžininkai. Gal tikslingiau juos kirsti po 50 metų, kai nugriautų „chruščovkių“ vietoje iškils nauji kvartalai ?
Tai, kas dabar vyksta Rumpiškės kiemuose, plynų kirtimų priešininkai vadina valdžios neūkiškumo ir net kvailumo apraiška, įtaria merkantilinius kėslus.
Abejojama valdžios gebėjimais viešose erdvėse sodinti ne genetiškai modifikuotų dekoratyvinių veislių medžius, o normalius – lietuviškus.
Aktyvistai bado pirštais į Liepų gatvę, kur prieš keletą metų iškirtus senus medžius, prisodinta apgailėtinų žemaūgių liepų. Nemažai jų sunyko neprigijusios.
Aplinkos ministrą jaudino sparnuočiai
Medžių kirtimu pasipiktinę žmonės pareikalavo, kad Klaipėdos savivaldybė sustabdytų kirtimus Rumpiškėje.
Tokios probemos jaudina ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, neapsikentęs skundų, šiemet sugriežtino darbų tvarką – nuo kovo 11-osios uždrausta kirsti ir genėti medžius vegetacijos laikotarpiu, kai juose peri paukščiai.
Ministro įsakyme „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ imperatyviai pažymėta, jog nevalia kirsti medžių, augančių šalia kitų, kur paukščiai jau susisukę savo lizdus.
Rumpiškės aktyvistai savivaldybei, aišku, priminė šį K.Mažeikos potvarkį, bet nieko nepešė, nes ten numatyta viena išlyga – ornitologams leidus, galima guldyti ir žaliuojančius medžius.
Iš Trakų atvykę ornitologai apžiūrėjo Rumpiškės medynus, pažymėjo kelis saugotinus medžius, kuriuose pastebėjo paukščių, jų lizdų, o kitus leido kirsti ir vegetacijos laikotarpiu.
Miesto meras – už gyvenimo kokybę
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko Rumpiškės kvartale vykdomos medienos paruošos, benzopjūklų, drožles gaminančių agregatų gaudesys, krūvos nukirstų medžių, regis, nešiurpina.
Pasak jo, žmonės trokštantys tvarkingų kiemų, platesnių įvažiavimo keliukų, automobilių aikštelių, neprieštarauja, kad būtų sukurta nauja gyvenimo kokybė, bet ne visi nori dėl to kažką paaukoti.
„Juk tai iš esmės tas pat, kaip sutvarkyti seną sodybą: reikia kažko atsisakyti, kad atsirastų vietos naujovėms, tarp jų – ir naujiems želdiniams“, – aiškino V.Grubliauskas.
Ne visi pritaria merui. Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė stojo medžių gynėjų pusėn – Aplinkos ministerijos paprašė sustabdyti „barbariškus veiksmus Rumpiškės gatvėse ir kiemuose“.
Aktyvi politikė pareikalavo atsiųsti kvartalui tvarkyti išduotus leidimus, ornitologų, kitų specialistų pažymas dėl medžius kirtimo paukščiams perint, nurodyti jas išdavusių asmenų pavardes, kontaktus.
Klampūs ginčai persikels į teismus?
„Kai vilniečiai sukilo dėl Sapiegų parke kertamų medžių, sostinės meras Remigijus Šimašius sustabdė projektą. O Klaipėdoje – tyla. Ar girdėjote bent vieno garsesnio klaipėdiečio protestą. Skambinau ornitologams, jie pasakė, kad leido kirsti žalius medžius“, – pasakojo N.Puteikienė.
Rumpiškės kvartalo medžių gynėjai irgi nusiteikę kovai – jų prašymu ieškinį savivaldybei dėl želdinų naikinimo rengia įvairias iniciatyvas remiantis Viešojo intereso gynimo fondo juristas – kaunietis Saulius Dambrauskas.
„Mes eisime iki galo. Jeigu laimėsime bylą, tai bus precedentas, į kurį turės atsižvelgti ir kitų šalies miestų savivaldybės. Negalima žudyti gyvosios gamtos pažeidinėjant visuomenės interesą“ – tvirtino L.Laurinavičienė.
Kvartalo tvarkymo projektas, pasak aktyvistų, vykdomas be visuomenės pritarimo. Į viešuosius svarstymus esą atėjo vos keliolika gyventojų, o didžioji dalis nieko nežinojo, kol medžiai nebuvo paženklinti raudonais kryžiais.
L.Laurinavičienė stebisi: „Argi saujelė kvartalo gyventojų gali nuspręsti už visus ? Po tokių savivaldybės projektų pristatymų šimtai žmonių širsta, pasirašinėja peticijas prieš medžių kirtimą“.
Bus pasodinta daugiau nei iškirsta
Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadovas Gediminas Valašinas mano, jog daugiabučių kiemuose daug pačių gyventojų pasodintų medžių būtina šalinti: „Jie auga ant inžinerinių tinklų, netinkamu atstumų nuo namų“.
Dėl medžių žmonių nuomonės kertasi – žemesniuose aukštuose gyvenantiems jie užstoja saulę, o kitiems netrukdo. Ar geriau kieme įrengti vietas automobiliams išsaugojus medį, ar statyti juos ant žaliosios vejos?
Projekte numatyta per tris etapus pašalinti 201 medį. Bus atsodinti 648 medžiai ir krūmai, dalį esamų augalų planuojama perkelti į kitas vietas. Kitaip tariant, Rumpiškėje bus pasodinta daugiau medžių nei jų iškirsta.
„Papuvę medžiai nuvirsta per audras – kelia grėsmę žmonėms ir jų turtui. Jeigu norime geriau gyventi, gal verčiau kažko atsisakykime bendram labui“, – ramiau reaguoti į kirtimus ragina G.Valašinas.
Klaipėdos savivaldybė teigia, jog Rumpiškės želdinių tvarkymo projektas suderintas su aplinkosaugininkais, rangovai darbus atlieka pagal patvirtintą projektą, nepažeisdami įstatymų, ornitologų rekomendacijų.
Reikia įgyvendinti svarbų projektą
Iš peties kapojant žalius medžius įsiplieskia konfliktai, neatsakingi valdininkų sprendimai kursto socialinę įtampą. Žmonių skundų dėl kirtimų mieste sulaukė ir Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcija (KAI).
Teigiama, jog visi išnagrinėti, į kai kuriuos netgi atsižvelgta. Tik dėl vieno per augalų vegetaciją, nepaisant ornitologų išvadų, pašalinto medžio surašytas pažeidimų protokolas – medkirčiai turės sumokėti baudą.
„Visos institucijos, ekspertai patvirtino, jog kertant medžius aplinkos kokybė nenukentės. Informacija visiems buvo prieinama. Triukšmas kilo pradėjus tvarkyti kvartalą“, – sakė KAI vyresnysis specialistas Marius Sonda.
Klaipėdos savivaldybė pasiryžusi įgyvendinti europinį projektą, kuriam 80 proc. lėšų atseikėta iš ES fondų.
Žmonės braukia ašaras dėl medžių
Jautresniems klaipėdiečiams įsibėgėję senų medžių kirtimo uostamiestyje darbai vis labiau primena Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ aprašyta tragediją.
Šilelio augmeniją, gyvius, paukščius, o taip pat ir tautos pasaulėjautą apdainavęs literatūros klasikas, be kita ko, pastebėjo: „Lietuvis miške ko verkia nežino“.
Dėl dar galinčių augti, bet kertamų liepų, kaštonų, ąžuolų dabar ašaras braukia Rumpiškės kvartalo gyventojai.
M.Sonda prisipažino, jog gatvėse, skveruose, daugiabučių kiemuose ištisai guldomi žaliuojantys medžiai, didžiulės suverstų malkų rietuvės ir aplinkosaugininkams sukelia nepageidautinų emocijų.
Tačiau arboristai ramina žmones – pagal naujausias metodikas genėti net ir sužydėjusias obelis nėra nuodėmė. Pavasarį vegetuojantys medžiai esą greičiau užgydo savo žaizdas ir atsigauna.
