Vandentvarkos įmonės iš aplinkos kontrolę vykdančių institucijų reikalauja aiškumo dėl nuotekose esančių ftalatų – kaip tvarkyti šias sudėtines plastiko dalis, kurios gamybos proceso metu naudojamos jam suminkštinti.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad ftalatus reikia įtraukti į kontroliuojamų medžiagų sąrašą.
„Aiški pozicija iš kontroliuojančių institucijų, ką turime kontroliuoti ir įtraukti į kontroliuojamų medžiagų sąrašą šitą cheminę medžiagą, tai tada turbūt galėsime kontroliuoti jau gamybinę dalį mūsų klientų, kurie galbūt galėtų įsidėti tam tikrus mechanizmus į savo gamybą“, – antradienį sakė bendrovės vadovas.
„O buitinių vartotojų (...) mes negalime kontroliuoti, ta tarša vyksta, tai tik per švietimo prizmę mes galėtume pasakyti, ko nemesti į nuotekyną arba ko nevartoti, kokių produktų nepirkti, kur daugiausia yra ftalatų“, – teigė jis.
Vandentvarkos įmonės skaičiuoja, kad nuo pernai Aplinkos apsaugos departamentas bendrovėms „Klaipėdos vanduo“, „Kauno vanduo“, „Kėdainių vandenys“ ir „Vilniaus vandenys“ paskaičiavo daugiau nei 10 mln. eurų viršnormatyvinės taršos mokesčių.
Kai kurios įmonės aplinkosaugininkų sprendimus apskundė teismui arba ketina į jį kreiptis.
Uostamiesčio vandentvarkos bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Jonikas sako, kad jo įmonė pernai sulaukė Aplinkos apsaugos departamento sankcijos, jis taip pat norėtų aiškumo iš institucijų.
„Reikėtų ne bausti, o sistemiškai spręsti tokio tipo klausimus – tiek iš Aplinkos apsaugos departamento, tiek iš Aplinkos ministerijos ir, aišku, jokiu būdu netaikyti sankcijų“, – sakė B. Jonikas.
Jis taip pat teigė, kad aplinkosaugininkų sankciją bendrovė apskundė teismui, o šis priėmęs bendrovei palankų sprendimą.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius taip pat pridūrė, kad apmaudu, jog už aplinkosaugą atsakingi pareigūnai dėl ftalatų baudžia vandentvarkos įmones, kurios ftalatų negali nei kontroliuoti, nei pašalinti.
„Apmaudu, kad mūsų šalies valdžios pareigūnai šią problemą mato tik kaip vandentvarkininkų ir juos baudžia už tai, ko pastarieji negali nei kontroliuoti, nei pašalinti“, – pranešime teigė asociacijos vadovas.
Vandentvarkos įmonės pabrėžė, kad niekuomet neviršijo maksimalių ftalatų išleidimo į aplinką normų, todėl žala gamtai nėra padaryta.
„Globali problema“
Vytauto Didžiojo universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto direktorius Algirdas Radzevičius sako, kad ftalatai yra globali problema, egzistuojanti ne tik Lietuvoje.
„Besaikis plastiko naudojimas privedė prie šito ir dabartiniu metu reikia tai spręsti ir sprendžia pasaulis, ieško būdų, bet dar būdų beveik ir nerasta“, – pasakojo mokslininkas.
Jo teigimu, ieškoma ftalatus ardančių medžiagų, tačiau jos yra brangios ir prieinamos tik turtingoms valstybėms, tokioms kaip Šveicarija.
Mokslininkas sako, kad geriausiai ftalatai valomi ne biologiniu, o mechaniniu būdu, tačiau tai visiškai problemos neišspręs, nes mechaniniu būdu ftalatai nusėda į dumblą, kurį belieka tik sudeginti.
„Labai gerai sustygavus mechaninio valymo grandį, galima sulaikyti nuo 50 iki 60, kai kuriais atvejais iki 70 proc. ftalatų, bet tai problemos neišsprendžia“, – teigė A. Radzevičius.
Mokslininkas taip pat teigė, kad pagrindinis tikslas turėtų būti visuomenės švietimas, nes ftalatai gali neigiamai veikti ne tik gamtą, tačiau ir žmogų.
A. Radzevičius siūlo nuotekų valykloms atkreipti dėmesį į skalbyklas ir mašinų plovimo aikšteles.
„Pasaulinė praktika rodo, kad iš šitų dviejų šaltinių į nuotekų tinklus patenka didžiausias kiekis ftalatų. Jeigu buityje su gyventojais reikėtų daugiau užsiimti per visuomenės švietimą, tai šitoje vietoje reiktų žymiai rimčiau kontroliuoti iš skalbyklų ir mašinų plovimo aikštelių patenkančias nuotekas“, – sakė VDU mokslininkas.
Viceministrė: ftalatai turi būti įtraukti į taršos leidimą
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė sako, kad ftalatus reiktų įtraukti į taršos leidimą, kuris nustato sąlygas tokių medžiagų išleidimui.
„Aptikus tokias medžiagas, veiklos vykdytojas turi kreiptis dėl leidimo pakeitimo ir šių medžiagų įtraukimo į leidimą, nustatant sąlygas šių medžiagų išleidimui“, – BNS atsiųstame komentare teigė viceministrė.
Jos teigimu, įtraukus ftalatus į taršos leidimą, vandentvarkos įmonės turėtų jų išleidimą kontroliuoti, o vėliau numatyti priemones, kuriomis palaipsniui nutrauktų tokių medžiagų išleidimą su nuotekomis.
„Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas sako, kad „valstybės politika buvo nekontroliuoti šito teršalo, o tik stebėti, todėl jį stebina gręsiančios baudos.
Jis taip teigė, kad ftalatų į taršos leidimą bendrovė neįtraukė, tačiau šią medžiagą stebėjo.
„Yra dvi pusės turbūt. Mūsų taršos leidimo šito cheminio elemento ir nebuvo, todėl ir sakome, už ką mes turime mokėti, jeigu taršos leidime šito cheminio elemento nebuvo?“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Jis teigė, kad buvo vykdomas ftalatų monitoringas, bendrovė to neslėpė, taip pat teigė, kad jeigu aplinkosaugos institucijos būtų pasakiusios įtraukti ftalatus į taršos leidimą, tai būtų buvę padaryta.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė sako, kad galutinį sprendimą dėl „Vilniaus vandenų“ galimo pažeidimo priims Aplinkos apsaugos departamentas.
Viceministrės teigimu, bauda šiuo atveju yra susijusi su nedeklaruota viršnormatyvine tarša, o teisės aktai numato, kad tokiu atveju skiriama 50 kartų didesnė bauda nei numatyta.
Ftalatai
Ftalatai – ftalio rūgšties esteriai. Daugiausiai naudojami kaip plastifikatoriai, kurių dedama į plastikus, siekiant padidinti jų lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą. Plačiai paplitę buityje ir pramonėje, visų pirma naudojami suminkštinti polivinilchloridą (PVC).
Ftalatai trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kepenis. Vaikams gali sukelti astmą. Į vaiko organizmą ftalatai patenka pro odą ar burną. Jie ypač pavojingi nėščioms moterims, kadangi net maža jų dozė kenkia vaisiaus vystymuisi. Maisto produktuose jų pasitaiko dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, į pieną šios medžiagos patenka jo gamybos procese. Tai nutinka tiekiant pieną plastikiniais vamzdžiais, taip pat dalis ftalatų patenka dar pieno išgavimo procese, nes ftalatų esama ir melžimo aparatuose. Ftalatai yra tirpūs riebaluose, o pienas gausus lipidų, kurie traukia šias medžiagas iš plastiko vamzdžių, todėl jos lengvai patenka į pieną.
Pagrindinė priemonė apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų – vengti plastikinių produktų ar jų pakuočių, teikti pirmenybę organiškiems, stiklo pakuotėse teikiamiems produktams. Gaminiai su perdirbimo kodo numeriu „3“ gali pasižymėti ftalatų poveikiu.
