Purškimą organizuoja Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama LR Aplinkos viceministro 2020-04-01 pavedimą Nr. D18-10. Naglių gamtiniame rezervate 400 ha plote išplitęs verpiko vienuolio židinys nebus naikinamas.
Pušų spygliai bus purškiami biologiniu bakteriniu preparatu Foray 76B. Purškiama preparato norma 2,5 l į hektarą. Preparatas Foray 76B yra selektyvinio (pasirinktino) poveikio, jis naikina tik spyglius ir lapus graužiančių drugių vikšrus, neveikia jų suaugėlių, kiaušinėlių ir lėliukių.
Drugių vikšrus nunuodija tik tuomet, jei patenka į jų virškinamąjį traktą su maistu. Nekenkia verpikų vienuolių natūraliems priešams – plėšriesiems ir parazitiniams vabzdžiams. Nekenksmingas kitiems vabzdžiams, t.t. bitėms. Nepavojingas žmonėms, gyvūnams, augalams. Preparato veiklioji medžiaga – bakterija Bacilus thuringiensis porūšis kurstaki. Tai natūraliai gamtoje gyvenanti bakterija.
Konkreti data purškimui bus pasirinkta verpiko vienuolio lervoms esant II-III ūgio. Dėl to kenkėjo vystymasis yra stebimas specialistų. Šiuo metu verpikas vienuolis dar yra žiemojančių kiaušinėlių fazėje, kurie paslėpti pušų kamienų žievės plyšiuose.
Labiau sušilus orams iš kiaušinėlių išsiris vikšriukai ir migruos į lajas graužti spyglių. Jie bus naikinami esant purškimui tinkamoms meteorologinėms sąlygoms. Tikslų purškimo laiką pranešime papildomai. Prieš purškiamų miško plotų ribas 100 m atstumu ant kelių, keliukų, takų, kvartalinių linijų iš anksto bus išdėstyti įspėjamieji-draudžiamieji užrašai, kad juose purškimo metu, ir vieną parą po purškimo, draudžiama lankytis tuose plotuose. Draudimo laikui pasibaigus, tie įspėjimai bus nuimti.
Verpikas vienuolis – kas jis?
Tai 3-6 cm dydžio drugys. Sparnai balti arba pilkšvi su keturiomis vingiuotomis juodomis skersinėmis linijomis. Skraido liepą-rugpjūtį, nusileidus saulei. Kiaušinėlius deda liepą krūvelėmis ant medžių kamienų žievės plyšiuose. Patelė sudeda iki 630 kiaušinėlių.
Kiaušinėliai žiemoja iki kitų metų gegužės. Išsiritę vikšrai graužia pumpurus, spyglių užuomazgas, vyriškus žiedus. Paaugę vikšrai graužia spyglius per vidurį, taip didelė dalis pušų spyglių nukrenta ant paklotės. Taip pat gali nugraužti beržų, drebulių, ąžuolų ir kitų lapuočių lapus. Ėda ir žolinius augalus, ypač mėlynes. Jauni vikšrai labai smulkūs, apaugę tankiais ilgais plonais plaukeliais, todėl vėjo lengvai pernešami dideliu atstumu.
Kokiame plote išplitęs kenkėjas ir ko laukti 2020 metais Kuršių nerijoje?
2018 m. verpiko vienuolio vikšrai nugraužė pušų spyglius 190 ha plote. 2019 m. pavasarį Kuršių nerijoje ir Lazdijų rajone prognozuotas naujas spyglių nugraužimas virš 2000 ha pušynų, todėl kenkėjo židiniai naikinti 2460 ha miško plote. Pernai dėl palankių orų verpiko vienuolio pagausėjo naujuose plotuose. 2020 m. planuojama kenkėjo išplitimo židinius naikinti 5200 ha miškų Kuršių nerijoje bei Lazdijų ir Varėnos rajonuose.
Kada ir kokios kovos priemonės taikomos kovojant su verpiku vienuoliu?
Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisykles, spyglius graužiantys kenkėjai naikinami, kai vidutinė spygliuočių medyno defoliacija (spyglių nugraužimas) prognozuojama daugiau negu 30 proc. Kenkėjus įmanoma sunaikinti tik aviacijos pagalba medynus apipurškiant biologiniais ar cheminiais vabzdžių naikinimui skirtais preparatais. Foray 76B yra selektyvinio poveikio: naikina tik spyglius ir lapus graužiančių drugių vikšrus, neveikia jų suaugėlių, kiaušinėlių ir lėliukių. Nekenksmingas kitiems vabzdžiams, žmonėms, gyvūnams bei augalams. Nekenkia verpikų vienuolių natūraliems priešams – plėšriesiems ir parazitiniams vabzdžiams.
Ar anksčiau yra buvę verpiko vienuolio židinių?
Per praėjusius 50 metų verpiko vienuolio didžiausi išplitimo židiniai formavosi pušynuose pietų Lietuvoje. Mažesni židiniai buvo Kuršių nerijoje ir Jurbarke. Visur buvo taikytos naikinamosios priemonės. 1978-1982 m. Veisiejų miškų ūkio pušynuose židiniai kasmet apėmė po 1420-2770 ha.
Dzūkijos pušynuose židiniai pasikartojo 1993-1996 m. Veisiejų, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijose, kasmet apimdami po 1200-11460 ha plotą. Kenkėjo židiniams naikinti 1994-1995 m. aviacijos priemonėmis apie 7000 ha plote buvo purškiamas biologinis preparatas Foray 48B ir cheminiai insekticidai.
Tačiau, trūkstant lėšų, židiniai 1978-1982 m. ir 1993-1996 m. buvo pradėti purkšti pavėluotai, po to kai dideliuose plotuose išplitusio kenkėjo vikšrai nugraužė pušų spyglius. Dėl trūkumo biologinis preparatas Foray 48B buvo purškiamas sumažintomis dozėmis ir ne visuose kenkėjo išplitimo židiniuose, o tik didžiausios vikšrų gausos vietose. Todėl kenkėjas galėjo pasidauginti ir plisti į gretimus miškus, o sumažintos biologinio preparato koncentracijos ne visuomet pakankamai veiksmingai apsaugojo spyglius nuo nugraužimo.
Kas nutiktų jeigu netaikytume jokių miško apsaugos priemonių?
Verpikas vienuolis yra labai žalingas spygliuočių medynams. Masinio dauginimosi metu vikšrai nugraužia pušų ir eglių spyglius, taip pat viršūninių ūglių pumpurus. Eglynai gali pradėti džiūti po vienkartinio intensyvaus spyglių nugraužimo. Pušynai po vienkartinio spyglių nugraužimo atsigauna, jei nebūna sausringo laikotarpio.
Po pakartotinio spyglių nugraužimo pušys labai nusilpsta, dėl to jas gali užpulti kiti kenkėjai, pažeidžiantys medžių kamienus. Nenaikinami verpikai vienuoliai gali išplisti į naujus medynus ir sudaryti didelio ploto židinius. Verpikas vienuolis gali kenkti ne tik vyresnio amžiaus medynams, bet ir jaunuolynams, želdiniams.
