Kauno marių regioninis parkas – unikali ir saugoma teritorija. Akį traukia ir kitos Kauno pakraščiuose ar Kauno rajone esančios žaliosios zonos – miškai, laukai, piliakalniai, Nemuno, Neries, Nevėžio ar mažesnių upių pakrantės.
Bet pasižvalgius po pavasarinę pakaunę ne vienoje vietoje teko išvysti nemalonų vaizdą – miškų ar palaukių takai, piliakalnių šlaitai smarkiai sugadinti motorinių transporto priemonių vairuotojų.
Kauno rajono bendruomenės, turizmo atstovų ir aplinkosaugininkų teigimu, daugiausia gamtai žalos pridaro keturračių, motorolerių, motociklų, visureigių vairuotojai, kurie jaučiasi bebaimiai ir nebaudžiami.
Laksto ir didelėmis grupėmis
Kauno regioniniame parke šį pavasarį netrūksta važinėti po parką draudžiančių kelio ženklų. Be to, neseniai atsirado lentelės, kuriose aiškiai parašyta, kad draudžiama važinėti motorinėmis priemonėmis per žolinę dangą. Už tai gresia bauda iki 290 eurų.
Tačiau lankantis miškuose prie Samylų piliakalnio, Žiegždrių pažintinio tako, Kauno marių pakrantėse Vaišvydavoje ar Palemone matyti, kad piktavaliams vairuotojams tai nė motais. Žaliuose plotuose galima išvysti daugybę sugadintų buvusių arba naujai išvažinėtų kelių.
Kauno regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė tikino, kad šįmet motorinėmis transporto priemonėmis suniokota labai daug parko vietų. Tačiau už tai nėra nubaustas nė vienas vairuotojas, nors yra pranešimų, kad pažeidėjai važinėja ne tik po vieną, bet ir didelėmis grupėmis, kartais iki 10 žmonių.
„Net pamatę pažeidėją ar sulaukę parko lankytojų informacijos apie tokius vairuotojus gamtosaugininkai jų negali pagauti. Keturratininkai nestovi vietoje arba sprunka keliais, kur net visureigiu nelabai privažiuosi.
Dažnai pažeidėjai važinėja be valstybinių numerių, be to, net ir turint vaizdo medžiagą sunku įrodyti, kas vairavo priemonę, nes žmonės dėvi šalmą ar kitą galvos apdangalą“, – tvirtino N.Eidukaitienė.
Siautėja net draustiniuose
„Prie Kauno marių esantis parkas – unikalus ir saugomas dėl jame augančios augalijos, besiveisiančių paukščių ir kitų gyvūnų. Tačiau keturračiais, motoroleriais, motociklais, o neretai ir visureigiais pramogaujantiems ir įstatymų nepaisantiems piliečiams tai nesvarbu.
Dėl smagaus pasivažinėjimo jie numoja ranka į Kelių eismo taisykles, tvirtinančias, kad motorinėmis transporto priemonėmis galima važinėtis tik įrengtais, įregistruotais, nuolat naudojamais keliais“, – tikino direktorė.
Pramogautojai, anot gamtosaugininkės, ne tik gadina šlaitus, miško paklotę, upelių slėnius, suvažinėja ant žemės perinčių paukščių lizdus su kiaušiniais ar net išperėtais paukščiukais, ratais išdraskomos ar visai sunaikinamos saugomų augalų augimvietės. Pažeidėjai važinėja ir po parko draustinius, kur nuostolis gamtai neįkainojamas.
Viešina pažeidėjų nuotraukas
Dėl po žaliąsias pakaunės zonas važinėjančių keturračių kenčia ir kitos Kauno rajono žaliosios erdvės. Informacija apie pažeidėjus savo feisbuko paskyroje dalijasi Kauno rajono bendruomenės nariai. Jie viešina siautėjančių vairuotojų nuotraukas.
Šią problemą žino ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.
„Šį pavasarį gamtoje padaugėjo vandalizmo atvejų, kai piktybiškai gadinamos nuorodos į lankomus objektus, įvairūs kiti turistams skirti ženklai. O ką jau kalbėti apie keturračiais sugadintus pakaunės piliakalnių šlaitus, miško kelius, ūkininkų laukus, kurie dažnai atrodo tarsi būtų išarti ar išrausti“, – tvirtino turizmo puoselėtoja.
Nors su gamtai žalą darančiais žmonėmis Kauno rajone mėginama kovoti, juos taip pat sudėtinga pagauti ir nubausti.
