Paplūdimių prižiūrėtojai skelbia pavojų – bangų paplauti betono luitai pakibo ore, kelia grėsmę pajūriu vaikštinėjntiems žmonėms.
Kopose tyko smegduobės
Melnragės kopose prie senųjų bunkerių vaikščioti pavojinga – po žiemos audrų ten atsivėrė smegduobės. Ore pakibę didžiuliai betono luitai bet kada gali nuvirsti ir prislėgti neatsargius poilsiautojus.
„Apačioje vanduo išplovė smėlį, o viršuje susidarė įduba“, – pasakojo poilsiautojų lankomą pajūrio ruožą nuo Melnragės iki Nemirsetos prižiūrinčios savivaldybės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.
Paskelbus karantiną, Klaipėdos paplūdimiai ištuštėjo, tačiau pavieniai miestiečiai neatsispiria Baltijos šauksmui – nuo šiaurinio molo grožisi uosto panorama, vaikštinėja pažintiniais takais, zuja po kopas, kai kurie jau brenda į jūrą.
Žmones vilioja bangų mūša
Klaipėdos rajono savivaldybė žmonėms uždraudė lankytis akmenuotame Karklės pajūryje, negalima telktis ant vaizdingojo Olando Kepurės skardžio – už taisyklių pažeidimus gresia piniginės baudos iki 90 eurų.
Smiltynės, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose tokie griežti apribojimai dar netaikomi – klaipėdiečiams leidžiama vaikštinėti pajūriu, bėgioti, kvėpuoti gaiviu oru, dviračiais ir paspirtukais važinėti poilsio takais.
Paplūdimių zonoje gyvenimas apmirė – neveikia lauko kavinės, žaidimų aikšteles, poilsio inventoriaus nuomos punktai, tačiau žmonės vis tiek traukia prie jūros atsikvėpti.
Slogios mintys išsisklaido
„Kai aplanko blogos ir neramios mintys, einu prie jūros ir ji nuplauna jas savo plačiu garsu, valo mane savo ošimu“, – glaudų dvasinį santykį su gamta ant Melnragės baterijos statinio dažais perteikė kažkoks anoniminis grafičio meistras.
Tepliorius tai padarė tuomet, kai didžiulis gelžbetonio luitas kopose dar nebuvo pakibęs jam virš galvos. Nejausdami grėsmės grafičio piešiniais išmargintą nacių paveldą smalsiai apžiūrinėja paplūdimiais slankiojantys poilsiautojai.
„Kokios gali būti mintys ir koks vaikščiojimas prie jūros? Namuose reikia sėdėti. Aptvėrėme pavojingą kopą apsaugos juosta. Nederėtų ant jos laipioti, artintis prie bunkerio, apačioje smėlis smarkiai išplautas“, – narsuolius tramdo A.Siakki.
Audros nusiaubė kopas
Bangų plaunama baterija nuo kopagūbrio čiuožia į paplūdimį, vis labiau artėja prie jūros. Tai matydami paplūdimių prižiūrėtojai nerimauja – o kas bus vasarą, kai karantino taisyklės gal jau nebegalios?
Niekas negali pasakyti, kaip bus, kada luitaipradės byrėti. Daug smėlio nuplauta, pajūrio juosta sutrumpėjusi. Kopose paplūdimių tvarkytojų įrengtos regyklos, suoliukai, mediniai takai smarkiai apgadinti.
Melnragės apsauginį kopagūbrį nuniokoja nuožmi gamtos stichija – žiemą siautėję, dideles bangas sukėlę vakarų ir pietvakarių krypties vėjai. Kartais vasarą jūra atsitraukia. Gal ir šį kartą taip nutiks?
Traukia ir šėtono garbintojus
„Dabar vaizdas – tiesiog pasibaisėtinas, prireiks nemažai pastangų, kol viską atstatysime, sutvarkysime“, – audrų padarytus nuostolius skaičiuoja A.Siaki.
Vokiečių priešlėktuvinės gynybos komplekso „Memel Nord“ statinių liekanos stūkso ir kitoje vietoje – žmonių lankomame Girulių pajūryje.
Vietovė dvelkia mistika, kaip magnetas traukia aštrių pojūčių mėgėjus: smalsius paauglius, turistus, benamius, menininkus, nacių paveldo tyrinėtojus, vaiduoklių ieškotojus, šėtoną garbinančius satanistus
Vienas grafičio piešiniais išmargintas betono statinys, vadinamas Juodąja tvirtove, jau priartėjo prie jūros. Vėjai kopose pusto kitų po karo išsprogdintų vokiečių įtvirtinimų liekanas.
Bangos nuplaus griuvėsius
Girulių prieškopės zonoje didžiulis bunkeris su gyvenamosiomis patalpomis įgulai, artilerijos aikštele viršuje beveik nenukentėjo. Bateriją prižiūrintys karybos istorijos klubo nariai klaipėdiečiai ten įkūrė nedidelį muziejų.
Mokslininkai prognozuoja, jog globalinės klimato kaitos sąlygomis vandens lygis pasaulio jūrose ir vandenynuose kils, krantus daužys dar aršesnės audros.
Po pusšimčio metų nacių militarizmo paveldo Lietuvos pajūryje gali nelikti nė kvapo – jūra pasiglemš baterijos „Memel Nord“ liekanas.
Pajūrį apjuosė fortų žiedu
Klaipėdos kraštą 1939 metais aneksavusi Vokietija pajūrį buvo apjuosusi fortifikaciniais įtvirtinimais 30 kilometrų spinduliu.
Planuota įrengti dvi toliašaudžių pabūklų baterijas – Smiltynėje, netoli Kopgalio, („Memel Sud“) ir Girulių pakrantėje (“Memel Nord“). Jų paskirtis – saugoti uostamiestį nuo priešo išpuolių iš jūros.
Karo pabaigoje baterijoje „Memel Nord“ pastatyti 12,8 centimetrų kalibro artilerijos pabūklai „Flak 40“, skirti kovai su lėktuvais, kurių ne vienas numuštas guli Baltijos dugne.
Tokių pabūklų šaudymo nuotolis siekė 17 kilometrų. Vienas „Flak 40” vamzdis atrastas kasinėjant smėliu užneštą bunkerį Girulių kopose.
Įtvirtinimai neapsaugojo
Po skaudžių nesėkmių Rytų fronte vokiečiai iš paskutiniųjų rengėsi Klaipėdos gynybai – 1944 metais karo laivyno vado admirolo Karlo Donitzo įsakymu iš gelžbetonio buvo pastatyti aštuoni fortai.
Klaipėdą apjuosė trys gynybos ruožai su ištisinėmis tarpusavyje sujungtomis apkasų linijomis, minų laukais, grioviais, spygliuotų vielų użtvarais.
Naciai mėgino sustabdyti Karaliaučiaus link per Klaipėdą plačiu frontu besiverżiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę.
Net 155 paras trukę mūšiai su raudonarmiečiais dėl Mėmelio tenykštei įgulai ir civiliams gyventojams leido evakuotis į Rytprūsius, patyrus mažiau nuostolių. Po to karo veiksmai persikėlė į Vokietiją.
Baterija „Memel Nord“ buvo paskutinis forpostas, kurį praradę vokiečiai ėmė trauktis į Rytprūsius.
