„Kai priimami sprendimai, procese vargiai matome moteris. Tačiau moterys ne tik sudaro 50 procentų gyventojų, bet ir turi kitokį ekologinį pėdsaką nei vyrai“, – BNS sakė Vilniuje veikiančio Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Carlien Scheele.
EIGE duomenys rodo, jog moterys dažniau keliauja viešuoju transportu ir pėsčiomis, yra linkusios rūšiuoti atliekas. Tuo tarpu vyriškumas dažnai siejamas su aplinką teršiančiomis veiklomis.
„Būtų puiku, jeigu moterys būtų labiau įtraukiamos priimant procesus, ypač dėl to, kad vartojame kitaip nei vyrai – tai rodo mūsų tyrimai“, – sakė EIGE vadovė.
Pasak jos, ieškant sprendimų klimato kaitos klausimams turėtų būti stengiamasi įtraukti aktyvistes, mokslininkes ir politikes moteris.
„Turėtume bent jau geresnes diskusijas, nes vyrai ir moterys dažnai mato dalykus iš skirtingų perspektyvų. Tai gali atvesti ir prie skirtingų pasekmių“, – pastebėjo ji.
Vyrai ir moterys vartoja skirtingai
EIGE ataskaitoje apie lygių galimybių situaciją atkreipia dėmesį, jog lyčių lygybės aspektas yra svarbus sprendžiant klimato kaitos klausimus, bet Europos Sąjungoje į tai nekreipiama pakankamai dėmesio.
Šioje ataskaitoje taip pat pastebima, kad moterys yra labiau susirūpinusios klimato kaitos problemomis, todėl turėtų būti aktyviau įtraukiamos į sprendimų dėl klimato kaitos paiešką.
„Vartojimo srityje gausu praktikų, priklausančių nuo lyčių, pagrįstų vyriškomis ir moteriškomis tapatybėmis. Vyriškumas dažnai siejamas su dideles anglies emisijas turinčiomis veiklomis, kai moteriškumas dažnai siejamas su rūpestingesniu ir „žalesniu“ elgesiu“, – rašoma ataskaitoje.
Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog atliekų rūšiavimas tampa dar vienu namų ruošos darbu, tradiciškai krentančiu ant moterų pečių, todėl gyvenimo būdas be atliekų didina spaudimą moterims ir įtvirtina stereotipą, jog namų ruoša yra moteriška veikla.
Pasak EIGE, yra pastebėtas ryšys tarp aukštesnio lyčių lygybės lygmens ir mažesnių anglies dvideginio emisijų.
Automobilis – vyriškumo simbolis
Ataskaitoje pastebima, jog moterų keliavimo įpročiai yra draugiškesni gamtai nei vyrų: jos dažniau naudojasi viešuoju transportu, dviračiais ar vaikšto pėsčiomis, rečiau turi automobilius ir mažiau jais naudojasi, tačiau dėl nusistovėjusių visuomenės normų transporto srityje tarp sprendimų priėmėjų yra itin mažai moterų.
Tyrimo autoriai taip pat teigia, jog autonominiai automobiliai gali paskatinti laužyti nusistovėjusias normas, vairavimą siejant su vyriškumu.
„Vairavimo nevairuojant vizija siūlo galimybę pakeisti su lytimis susietą žmogaus–automobilio ryšį ir prisidėti prie mažesnio automobilių naudojimo bei ištekliams ir aplinkai draugiškesnio mobilumo“, – teigiama ataskaitoje.
Pernai Lietuvos ministerijose, atsakingose už klimato kaitą – Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos – visi ministrai buvo vyrai. Tuo tarpu tarp viceministrų esama 37,5 proc. moterų. Šių ministerijų administracijose ketvirtadalis vadovių yra moterys, rodo EIGE duomenys.
Moterys labiau linkusios keistis
2017 metais atlikta speciali Eurobarometro apklausa apie klimato kaitą rodo, jog klimato kaitą rimčiausiu globaliniu iššūkiu laiko panašus procentas Europos vyrų ir moterų: atitinkamai 13 ir 12 proc., tačiau moterys dažniau nei vyrai mano, jog tai – labai rimta problema (atitinkamai 76 ir 72 proc.). Be to, 51 proc. respondenčių moterų teigė, kad ėmėsi asmeninių veiksmų, kad kovotų su klimato kaita, kai tarp vyrų taip teigusių buvo 48 proc.
Šių metų sausį BNS užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie klimato kaitą parodė, jog daugiau moterų yra pasirengusių keisti savo gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo. Su tokiu teiginiu sutiko 65,2 proc. apklaustų moterų ir 60,1 proc. apklaustų vyrų, nesutinkančios teigė 16,9 proc. moterų ir 22,3 proc. vyrų.
