Sausio 15-ąją turėjęs įvykti posėdis buvo atidėtas dėl vieno kaltinamųjų advokato užimtumo. Dėl teisėjo nedarbingumo greičiausiai bus atidėtas ir vasario 19-ąją numatytas posėdis.
Vasario pabaigoje parodymus turėtų duoti liudytojai ir ekspertai, kuriems yra išsiųsti šaukimai.
Baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti dviem buvusiems savivaldybės bendrovės „Kauno vandenys“ darbuotojams, valyklos viršininkui Petrui Maruniakui ir vyriausiajam technologui Broniui Strumskiui, o šiai įmonei dėl didelės žalos gamtai pateiktas 4,6 mln. eurų civilinis ieškinys.
P.Maruniakui ir B.Strumskiui gresia laisvės atėmimas iki 6 metų. Šiuo metu jie jau yra pensininkai.
Skandalas įsiplieskė dar 2017 metų kovo pabaigoje, teisėsaugą ir aplinkosaugininkus pasiekus žiniai, jog į Nemuną leidžiamos neišvalytos nuotekos.
Prokurorai paskelbė, jog „Kauno vandenų“ teritorijoje rastas dokumentacijoje nefigūruojantis nuotekų išleistuvas – teršalai per slaptą vamzdį būdavo išleidžiami į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo į upę.
Pareigūnai įtarė, jog dėl nutekintų teršalų įmonės išvalymo rodikliai buvo itin geri, ji galėjo gauti Europos Sąjungos paramą ir sutaupyti lėšų brangiai kainuojantiems valymo priedams. Buvo iškelta byla dėl aplinkosaugos priežiūros taisyklių pažeidimo.
Prokororų duomenimis, teršalų afera vyko nuo 2013 iki 2017 metų.
Apie pažeidimus pranešė pilietiški žmonės. Į Nemuną ištekančius teršalus galėjo išduoti nuo Lampėdžių ežero sklidusi smarvė.
Kaltinamieji tvirtino, jog vamzdis buvo įrengtas likviduojant avariją, kuri įvyko 2013 metais. Po to jis esą buvo užsuktas.
Tačiau 2017 metų pavasarį tuometė Aplinkos ministerijos vadovybė pareiškė, jog pagal azoto mėginius tarša net 40 kartų viršija tai, ką galima išleisti po išvalymo.
Tuo metu Marvelėje apsilankiusiam lrytas.lt žurnalistui aplinkosaugininkai pasakojo, jog slaptas vamzdis buvo įrengtas prie nuotekų valyklos ir Nemuno, maždaug pusantro metro gylyje.
P.Maruniakas kaltinamas nevykdęs savo pareigų, nors privalėjo užtikrinti, kad įrenginiai būtų naudojami tinkamai ir kokybiškai, buvo atsakingas už nuotekų išvalymą.
Prokuratūros duomenimis, B.Strumskis nekontroliavo technologinių procesų, neorganizavo įrangos profilaktikos darbų, techninės dokumentacijos pakeitimų.
Beje, kilus skandalui Kauno meras iškart stojo ginti „Kauno vandenų“ – Visvaldas Matijošaitis pareiškė, jog kalbos apie milžinišką žalą jam yra juokingos, nes kalba vyksta apie neva „juokingai mažą“ 15 centimetro diametro vamzdį.
