O „Lietuvos ryto“ televizija pasakoja istoriją, kaip savanaudiškai naudojamasi gamtos ištekliais, už tai nenorint mokėti ir dar bandant keisti įstatymus, kad būtų galima išsisukti ir nuo baudų.
Seime registruojamos įstatymo pataisos, kurios nuo 9 milijonų eurų baudų atleistų ūkininkus ir medžiotojus. Dalis jų jau sumokėjo, o penktadalis puolė bylinėtis ir net neslėpdami laukti įstatymo pokyčių.
Ragino kuo greičiau priimti įstatymą
Praeitų metų paskutinėmis dienomis Seime darbas vyko neįtikėtinai sparčiai. Daug sumaišties kėlė biudžeto priėmimo klausimas. Toje sumaištyje buvo bandyta, vaizdžiai sakant, prastumti vieno įstatymo pakeitimus. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas Valiaus Ąžuolo, koregavo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą.
Tvarka tokia, kad įstatymą pakeisti be niekieno žinios Seimo nariai negali, bet pakeitimo projektus gali siūlyti su niekuo ir nesitarę. Kai jau įstatymo keitimo projektas pateikiamas, tada reikėtų jį parodyti suinteresuotoms ministerijoms, paskui Vyriausybei, kad šios institucijos pateiktų savo išvadas. O tada jau susėsti ir pasvarstyti dar kartą.
Vien Vyriausybė kartais išvadas rengia apie mėnesį. O V.Ąžuolas lapkričio pabaigoje ragino kolegas iš komiteto sprendimą dėl įstatymo keitimo priimti kartu su biudžetu, be jokių išvadų – kuo skubiau.
Atleistų nuo baudų
Pasiaiškinkime, kas bus atleistas nuo visų baudų ir dar du metus galės naudotis gamtos išteklių resursais, tai yra vandeniu, nemokėdami už tai, nes neva tvarkosi dokumentus.
Pradėti reikia nuo paaiškinimo, ką norima amnestuoti. Aplinkos apsaugos departamentas pernai nusprendė patikrinti gamtos išteklius naudojančias įmones. Tai buvo 240 įmonių, kurios verčiasi kasyba – kasa smėlį, žvyrą – daugybė žemės ūkio srityje veikiančių įmonių, kurios naudoja gręžinių vandenį. Ir aštuoni medžiotojų būreliai, kurie irgi patenka į Gamtos išteklių įstatymą, nes jie turi sumokėti valstybei už medžioklės plotus.
„Iš tų 240 buvo 62 pažeidimai nustatyti, vandens – 47, tai yra 50 proc. nustatyta pažeidimų, ir iš medžioklės 8 patikrintų plotų 5 pažeidimai nustatyti. 60 proc. bendra suma, dar duomenys renkami, dar metai nesibaigė, tai 9 milijonus mokesčių paskaičiavom didesniu tarifu už vienokius ar kitokius pažeidimus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė Jūratė Rūkštelienė.
Pagal Mokesčio už gamtos išteklius įstatymą, pažeidėjams laiku nesumokėjus mokesčio už medžioklės plotus, už išgaunamą vandenį, už kasamą žvyrą ar smėlį, taikoma dešimteriopai didesnė bauda. Pavyzdžiui, prisikaupė per kelerius metus 7000 eurų mokesčių už medžioklės plotus – teks sumokėti 70 tūkstančių.
Aplinkos apsaugos departamentas patikrino 8 medžiotojų būrelius, rado 5 pažeidimus, už tai bauda – 154 tūkst. eurų. Didžiausia suma vienam pažeidėjui – apie 77 tūkst. eurų.
Tarp atleistųjų nuo baudų – medžiotojai
Seime pradėta šnabždėtis, kurio čia medžioti mėgstančio politiko ausys kyšo už noro lengva ranka nubraukti medžiotojų ir ūkininkų skolas. Dar lyg tyčia tuo metu „Lietuvos rytas“ paskelbė straipsnį, kuriame kalbintas Seimo nario Petro Nevulio draugas ūkininkas neslėpė, kad laukia jam palankesnio sprendimo dėl vandens naudojimo. Opozicija pasipiktino.
„Keisčiausia yra tai, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V.Ąžuolas neriasi iš kailio, kad bet kokia kaina šitas įstatymas, amnestuojantis mokesčių nemokėtojus, būtų priimtas kuo greičiau. Manau, kad jis, viršydamas įgaliojimus, sąmoningai nesikreipė Vyriausybės išvadų. Bet atsitiko taip, kad tarp tų nemokėtojų pateko politikų draugai, pažįstami, nes kitaip aš negaliu paaiškinti, kodėl Seime atsirado iniciatyvos tam, kad amnestuoti būtent tuos asmenis, kurie nemokėjo mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Ten atsirado ir gerbiamo Seimo nario Broniaus Bradausko medžioklės būrelis, kuriam priskaičiavo nei daug nei mažai – 70 tūkst. eurų sumokėti. Ten atsirado Seimo nario P.Nevulio pažįstamo ūkininko problemos, kur jam reikia sumokėti apie 160 tūkst. eurų“, – sakė Seimo narys Povilas Urbšys.
P.Urbšys neslepia nuostabos – užkrovė gyventojams naujų mokesčių, kurių pagalba tikisi surinkti 9 mln. į biudžetą: 3 mln. iš nekilnojamojo turto, 6 mln. – už automobilio taršos mokestį. O čia lengva ranka nori atleisti pažeidėjus nuo 9 mln. baudų ir dar sukurti neregėtą teisinį precedentą.
„Įstatymas nustato minimalią ribą medžioklės plotų vienetui – ne mažiau kaip 1000 hektarų turi sudaryti medžioklės plotų vienetas. Yra kelios principinės išimtis. Bet esminė norma – ne mažiau 1000 hektarų. Dėl faunos valdymo priežasčių, įstatymas pabrėžia tą medžiotvarkos principus“, – teigė P.Urbšys.
Didžiausius medžioklės plotus – daugiau nei 15 tūkst. hektarų – turi vos keli medžiotojų būreliai. Vieša paslaptis, kad vienas iš tų didžiausių medžioklės plotų „Antanava“ – Seimo nario B.Bradausko poilsio ir atsipalaidavimo miške vieta. Medžioklės plotas „Antanava“ turi tokį patį pavadinimą kaip ir ten medžiokles organizuojantis medžiotojų būrelis.
Advokatas Algimantas Šindeikis daug metų medžioja, tačiau lietuvišką medžioklės praktiką labai kritikuoja. Jam net teko atstovauti vieną miško savininką, kurio miške veikiantis medžiotojų būrelis nenorėjo įsileisti jo į savo organizaciją. Tikras paradoksas – esi miško savininkas, tačiau gali neturėti teisės medžioti savo miške.
„Iš esmės medžioklės plotai tokie, kaip buvo suformuoti po Antrojo pasaulinio karo sovietinės valdžios. KGB būreliai, partiniai būreliai, kurie buvo formuojami pagal tarybinę hierarchiją: kuo tu stovi aukščiau tarybinės valdžios grandyje, tuo tu gauni geresnį mišką, arčiau Vilniaus, tuo gauni didesnį plotą ir taip toliau, tai ta tvarka tokia ir išlikusi yra. Mano manymu yra apsimesta, kad tie medžioklės plotai biologinės įvairovės požiūriu teisingai sudaryti. Tokio kriterijaus nebuvo ir negalėjo būti, nes tie plotai tokie patys kaip tarybiniais laikais“, – pasakojo A.Šindeikis.
A.Šindeikis kritikuoja ir Lietuvos medžiotojų norą pigiau, o kartais ir nemokamai pamedžioti. senosiose demokratijos valstybėse.
„Mano požiūriu, tuos sprendimus dėl medžioklės priiminėja tie patys žmonės, kurie yra gerbėjai senų laikų. Manyčiau, kad jie turi interesą išsaugoti tokią tvarka, kokia buvo. Ir už medžioklę mokėti kiek galima mažiau pinigų ir turėti tokią labai nebrangią linksmą pramogą“, – sakė A.Šindeikis.
Įstatymas prieštarauja logikai
Dar vienas gamtos išteklių segmentas, aptariamas Mokesčio už gamtos išteklius įstatymo keitimo projekte – žvyro ir smėlio kasybos įmonės. Aplinkos apsaugos departamentas patikrinimų metu nubaudė net 138 kasybos darbus atliekančias įmones. Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius dėl atstovaujamų įmonių gautų baudų nediskutuoja, jis tik stebisi, kodėl įstatymas keičiamas nepasitarus su verslu ir labai greitai. Jo manymu, įstatymo projekte siūlomos sąvokos ir formuluotės prieštarauja logikai.
„Tai reiškia, kad jeigu yra atidarytas karjeras, oficialiai jis tvarkomas, kasama ir yra tam tikra kvota įgyvendinta, bet dar tų išteklių yra, tu vis tiek neturi teisės jų toliau kasti. O ieškoti kitoje vietoje ir kitoje vietoje pradėti tuos darbus – neracionaliai naudotis nei darbo jėgą, nei gamtos išteklius. Mes manome, kad tai irgi neturi logikos. Dar praeitų metų spalio mėnesį buvo priimtas žemės gelmių įstatymas, kuris įsigalios nuo liepos mėnesio. Dabar ruošiami poįstatyminiai aktai. Įsivaizduojate, įstatymas priimtas įsigalios nuo liepos mėnesio, ruošiami poįstatyminiai aktai, o mes jau norim naujas nuostatas priiminėti, kurios automatiškai prieštaraus tam įstatymui“, – sakė R.Sartatavičius.
Lengviau atsikvėptų ir ūkininkai
Mokesčio už gamtos išteklius įstatymo keitimo patį pirmąjį projektą pateikė Seimo narys Simonas Gentvilas. Jo manymu, bausti 10 kartų didesne suma ne laiku pateikusius ataskaitas gal ir per didelė bausmė. Tad jis siūlė įstatymo pakeitimus, kurie turėjo pakeisti šias nuostatas. Dabar jis tik stebisi, kaip sumaniai buvo pasinaudota jo pasiūlymu ir viskas pakreipta valstiečiams palankia linkme.
„Mūsų pirminė intencija buvo, kad nesidaugintų iš 10 kartų pavėlavus, bet būtų bauda. O jeigu tu ten išgavai daugiau, arba nelegaliai, tada jau 5 kartus dauginti. Aš kaip įstatymo iniciatorius užregistravau, kad tą pavėlavimą pakeičia 10 kartų didesne bauda, bet tu mokestį vis tiek turi sumokėti. Po to kai nuėjo į Biudžeto ir finansų komitetą, tada sugalvojo padaryti amnestiją. V.Ąžuolas ir kiti ūkininkai užregistravo labai naudingas nuostatas ūkininkams ir gavosi taip, kad komitetas prirašė tokių nuostatų, kad dabar nemokės niekas už savo pažeidimus, kurie padaryti. Čia yra didysis paradoksas“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas S.Gentvilas.
S.Gentvilas dabar tik stebisi, kaip jo įstatymo keitimo projektas valdančiųjų rankose virto amnestiją visiems nubaustiesiems žadančiu įstatymu. Ir jį net buvo norima priimti tame pačiame posėdyje, kai buvo svarstomas biudžetas. Ministerijos buvo spaudžiamos kuo greičiau teikti savo išvadas. Kai kurios ministerijos pristabdė išvadų teikimą. O kai dar ir opozicija ėmė garsiau reikalauti prašyti Vyriausybės išvadų, teko sudėti rankas ir laukti. Aplinkos ministerija pateikė savo išvadas Vyriausybei.
„Tie vartotojai, kurie turi gręžinius, bet pagal numatytus reikalavimus nėra išsiėmę leidimų, tai jie iki tam tikro termino, pagal šio įstatymo projektą, nemokėtų mokesčio. Teikdami išvadas mes atkreipėme dėmesį į tai, kad tai nėra teisinga praktika, sudaromos sąlygos išskirti tam tikrą vartotojų grupę. Įvertindami teisinę situaciją ir praktinį taikymą, mes siūlome tai koreguoti. Amnestuoti nei vienos grupės nereikėtų. Kalbam apie tai, kad įstatymai turi būti taikomi vienodai. Juo labiau, pripažinkime, kad galimybės susitvarkyti leidimus buvo numatytos nuo 2014 metų“, – sakė aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.
Seimo narys Linas Balsys palaiko S.Gentvilo poziciją, kad bausti dešimteriopai didesne bauda už pavėluotus priduoti dokumentus – neadekvatu. Bet L.Balsys negalvoja, kad šitas įstatymo pakeitimas leis kažkam išsisukti nuo jau padarytų nusižengimų.
„Jeigu padarytas pažeidimas, bus nustatyta, kad buvo, tai kad ir koks bus įstatymas, jis atbuline data neturėtų galioti“, – sakė L.Balsys.
Vyriausybė siūlo įstatymą tobulinti
Jeigu bus priimtas sprendimas mažinti baudas, atsiras teisinis precedentas. Apie penktadalis gavusių baudas jau pradėjo teisinius procesus. Įstatyme įvesta smulkmeniškesnė baudų gradacija leis jau dabar besibylinėjantiems prašyti bausmės sušvelninimo.
„Demokratijoje tik tai teismas gali tą problemą išspręsti tinkamai. Manyčiau, kad ta dešimties kartų norma buvo taikoma tinkamai. Jeigu piktybiškai yra naudojami gamtos ištekliai ir nemokami jokie mokesčiai, matyt, šiuo atveju ta bauda gali būti ir adekvati“, – sakė A.Šindeikis.
„Tie pataisymai ir nuostatos siūlomos labai greitai. Per daug neįsigilinus, neišnagrinėjus visų už ir prieš. Ir tai mus neramina. Neramina kaip ir visą verslą. Pastaruoju metu Lietuvoje įstatymai bandomi priimti labai greitai“ – pritarė R.Sartatavičius.
Šį trečiadienį Vyriausybė patvirtino savo išvadas dėl šio įstatymo keitimo. Vyriausybė siūlo įstatymo keitimo projektą dar patobulinti ir labai kritikuoja įtvirtintą norą amnestuoti nubaustuosius už vandens gręžinius. Jie buvo labiausiai išskirti Seimo nario V.Ąžuolo siūlomame įstatymo projekte.
Tačiau Vyriausybė pritarė baudos koeficiento sumažinimui, tad baudos bus ne 10, o 5 kartus padidinamos užfiksavus pažeidimą.
Dabar Seimas, turėdamas visas išvadas, pradės svarstymą. Reikia pabrėžti, kad Seimas gali neatsižvelgti į Vyriausybės išvadas.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
