Tačiau normas viršijantis užterštumas nebūtinai yra susijęs su ekologine nelaime, kuri visą Lietuvą sukrėtė praėjusią savaitę. Padidėjusiai toksiškų elementų koncentracijai įtakos turi ir Klaipėdos uosto veikla, taip pat Nemuno atnešami teršalai iš miestų valymo įrenginių bei ūkininkų tręšiamų laukų.
Anksčiau „Šilutės naujienos“ numeryje buvo spausdintas straipsnis „Nevalytos nuotekos tekėjo į marias. Kaip reaguoja šilutiškiai?“ apie visą Lietuvą sukrėtusį skandalą dėl „Grigeo Klaipėda“ vykdyto beprecedenčio gamtos teršimo.
Rengdami straipsnį kreipėmės ir į aplinkosaugininkus, prašydami informuoti mūsų skaitytojus, ar yra pagrindo Šilutės rajono gyventojų nerimui: Ar bus tiriamas su rajonu besiribojančios pakrantės vanduo? Ar galės šilutiškiai vasarą poilsiauti savo paplūdimiuose?
Aplinkos apsaugos agentūros atstovės ryšiams su visuomene Linos Gaidžiūnaitės atsakymas atėjo pavėluotai, kai laikraštis jau buvo iškeliavęs į spaustuvę. Todėl aplinkosaugininkų komentarą pateikiame šiandien. Normas viršija sunkiųjų metalų koncentracija
„Informuojame, jog pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą Aplinkos apsaugos agentūra nuolat vykdo Kuršių marių tyrimus nuo vasario iki lapkričio mėnesio, kartą per mėnesį. Tiriami įvairūs biologiniai, fiziniai – cheminiai rodikliai ir pavojingos medžiagos. Pagal biologinius ir fizikinius – cheminius rodiklius kasmet vertinama Kuršių marių ekologinė, pagal pavojingas medžiagas – cheminė būklė.
Pastarųjų metų monitoringo duomenys rodo, kad Kuršių marių ekologinė būklė nėra gera. Tokius rezultatus daugiausia lemia bendrojo azoto koncentracijos, kurios didžiausios matuojamos centrinėje Kuršių marių dalyje, ir rodo Nemuno vandens poveikį.
Išmatuotų rodiklių vertės, taigi ir ekologinė būklė, labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų: nuotėkio, jūros druskingų vandenų pritekėjimo (jūriniame vandenyje mažesnės azoto ir fosforo koncentracijos).
Taip pat Kuršių marios nėra geros cheminės būklės. Vandenyje epizodiškai didžiausia leistina koncentracija viršija sunkiųjų metalų (ypač, gyvsidabrio), policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų koncentracijas. Kuršių marių cheminei būklei įtakos turi tiek veikla, vykdoma pačiame vandens telkinyje (uosto veiklos poveikis Klaipėdos sąsiauriui), tiek su Nemunu atnešamos cheminės medžiagos iš miestų valymo įrenginių, žemės ūkio paskirties laukų (pvz., pesticidai) ir t.t.
Dėl susiklosčiusios konkrečios situacijos, susijusios su AB „Grigeo Klaipėda“, kol kas nėra planuojama atlikti papildomų tyrimų Kuršių mariose ties Kintais ar Vente, kadangi tokie tyrimai šiuo momentu būtų netikslingi.
Paaiškiname, jog šiaurinėje Kuršių marių dalyje vyrauja į šiaurę tekančios srovės, t. y. ištekančios iš Kuršių marių ar Klaipėdos sąsiaurio į Baltijos jūrą srovės, kurias lemia Nemuno upės nuotėkis. Atsižvelgiant į tai, AB „Grigeo“ sukelta tarša turėjo sklisti Kuršių marių sąsiaurio, Baltijos jūros link.“
Savivaldybė tiria tik bakterinį užterštumą
Prieš penkerius metus iš Kuršių marių vandenį gėręs Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis priminė, kad kiekvienais metais tiriamas maudyklų vanduo. Dažniausiai gaunami atsakymai, kad Baltijos jūros ar Kuršių marių vanduo tinkamas maudynėms.
Pasirodo, kad Visuomenės sveikatos centras tiria bakterijas, žarnyno lazdeles. Neringos merą nustebino, kad paplūdimiuose gali būti išmestas ipritas ar kitos toksiškos dalelės, jos gali gulėti pas mus arba pas kaimynus paplūdimiuose. Visi vasarą guli ant to smėlio, žaidžia vaikai. Šiuos pastebėjimus jis išsakė Delfi.tv laidoje „Dėmesio centre“.
Šilutės rajono savivaldybės gamtosaugininkas Mindaugas Būdvytis sakė, kad Savivaldybė kas dvi savaites maudynių sezono metu tiria tik bakterinį visų rajono maudyklų užterštumą, o cheminės vandens sudėties netiria.
Pasak M. Būdvyčio, 2019 metų vasarą, vieną kartą, karščiausiu metu Kintų paplūdimyje buvo nustatytas normas viršijantis bakterinis vandens užterštumas. Jau po poros savaičių padidinto užterštumo nerasta.
