Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sakė, kad pagrindinis jų tikslas – šis protestas ir kvietimas boikotuoti jų produkciją. „Vartotojai turi susimąstyti kiekvieną kartą, kai iškyla tokie faktai – nesvarbu, ar tai susiję su tyčine oro tarša iš automobilių, kaip „Volkswagen“ „dyzelgeito“ skandalo atveju, ar aptikus didžiulio masto vandens teršimą kaip Klaipėdoje, kuris, kaip įtariama, buvo daromas tyčia ir ilgą laiką“ , – teigė K. Kupšys.
Anot jo, reikėtų galvoti ir apie visuomeninį ieškinį prieš „Grigeo“: „Čia ne dviejų milijonų eurų klausimas. Neva, padėjau ant stalo ir aš švarus. Tai ne to pobūdžio veiksmai, kuriuos turėtų matyti visuomenė. Tai pinigai, su kuriais bandoma nuplauti potencialiai didelį aplinkosauginį nusižengimą. Todėl ši įmonė turėtų patirti ilgą atsitatymo kelią ir turi būti nubausti kaltieji“.
Kaltina visą įmonių grupę
K. Kupšio teigimu, nesvarbu, kuri iš „Grigeo“ valdomų įmonių padarė aplinkosauginį nusikaltimą, tokiose didelėse bendrovėse valdymo politika yra užduodama iš viršaus. Tad nepasant to, kad aplinką teršė kartono gamykla, įmonės gaminamo tualetinio popieriaus ir kitų higieninių prekių boikotavimas, anot piketuotojų, yra tinkama priemonė.
„Juridiškai galima atskirti įmones, kurios valdomos holdingu, bet tai nesąžininga prieš visuomenę, o „Grigeo“ prezidentas bando kiek įmanoma nusukti atsakomybę nuo savęs. Todėl aš „padėjau kryžių“ ant šitos įmonės produkcijos.
Tą rekomenduoju padaryti ir kitiems. Kviečiu į tokį boikotą, kuris būtų negrįžtamas ir ilgalaikis. Juk yra iš ko pasirinkti – juk neliksim be tualetinio popieriaus ir servetėlių? Ir jei grįšim prie šitos produkcijos, tik parodysim, kad mums čia viskas yra gerai“, – retoriškai klausė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Verslas ir valdžia pavedė, liko tik visuomenė
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė tikino, kad visuomenė privalo reaguoti, kad tokie dideli aplinkosauginiai nusikaltimai nepasikartotų ateityje ne tik šioje įmonėje, bet ir kitose.
„Tikimės, kad akis pagaliau atvers kontroliuojančios valstybės institucijos, kurios, ne paslaptis, prie šios situacijos reikšmingai prisidėjo. Yra trys jėgos, kurios gali daryti pokyčius – verslas, būdamas atsakingas, valstybės institucijos, būdamos taip pat atsakingos, toliaregiškos, ir vartotojai bei visuomenė.
Dabar turime pavyzdį, kai verslas yra akivaizdžiai neatsakingas, turime situaciją, kai valstybės institucijos miega ir ignoruoja. Belieka tik vartotojai ir visuomenė, kurie ir turi inicijuoti pokyčius“, – aiškino L. Paškevičiūtė.
Jos teigimu, vienintelė išeitis įmonei „Grigeo“ – nuoširdžiai išsivalyti savo procesų taršą ir rasti jėgų tiems pokyčiams. „Kalbant apie procesus valstybėje – tai jau daug sudėtingesni dalykai“, – pridūrė L. Paškevičiūtė.
Vokeliai užtemdė pareigūnų akis?
Kaip boikoto prie „Grigeo“ Grigiškėse metu sakė aplinkos teršimui neabejingas vilnietis Darius, jo neįtikino bendrovės prezidento Gintauto Pangonio ketvirtadienį per spaudos konferenciją pasakyti žodžiai, kuriais jis bandė pasiteisinti.
„Ryte girdėjau, ką kalbėjo Pangonis. Jo žodžiai manęs neįtikino. Todėl atėjau pasakyti savo nuomonę, kad man svarbi aplinka. Noriu, kad mano vaikai augtų švarioje aplinkoje, o ne tokioje, į kurią „Grigeo“ pila atliekas“, – sakė vilnietis Darius.
Vyras teigė, kad anksčiau pirkdavo „Grigeo“ produkciją, tačiau dabar to nebedarys.
„Blogiausia, kad labiausiai dėl to boikoto nukentės tie paprasti įmonės darbuotojai, kurie stovi prie staklių, o ne tie visi direktoriai“, – pridūrė Darius.
Jo manymu, keista ir labai įtartina, kad įmonė tiek metų teršė aplinką, o inspektoriai nieko nematė.
„Manau, kad vokelių principu iš čia buvo viskas kontroliuojama. Naktimis, savaitgaliais nuleidinėjo vandenį ir valdžia nežinojo? Reikia spausti valdininkus, kad jie išsiaiškintų visą situaciją ir visi kalti būtų tinkamai nubausti“, – kalbėjo vyras.
Pastebi valstybės institucijų aplaidumą
Pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, galima stebėti akivaizdų pasikartojantį valstybės institucijų aplaidumą. „Sistema veikia pagal tą patį šabloną: aptikus išskirtinio masto žalą aplinkai, reaguojama.
Tačiau faktiškai aplinkos apsauga yra pamiršta, jai nuolat stinga lėšų ir dėmesio. Manau, kad tai yra tiesioginė valstybėje įsivyravusio „pinigai svarbiausia“ požiūrio išdava. O rezultatas – niokojama gyvenamoji aplinka ir skurdinama bioįvairovė. Tokiomis sąlygomis pamoką teršėjui turi suteikti vartotojas“, – teigia L. Paškevičiūtė.
„Grigeo“ valdo gerai žinomą lietuvišką prekės ženklą – „Grite“. Juo žymimas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, popierinės servetėlės ir kita. Protestuotojai ragina nepirkti ne tik tualetinio popieriaus, bet ir kitų šio gamintojo produktų.
„Grigeo“ prezidentas jau svaidosi pažadais
Primename, kad Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos. Teisėsauga skelbė įtarianti, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti aplinkvamzdžiu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis pripažino, kad dukterinei įmonei „Grigeo Klaipėda“ „kyla teisinė atsakomybė dėl žalos aplinkai“.
Dėl incidento jis viešai atsiprašė šalies žmonių ir pranešė, kad „Grigeo“ sukūrė fondą Kuršių marioms tvarkyti.
„Sumokėsim paskaičiuotą baudą ir papildomai skirsim tyrimams, jei kas buvo paveikta, kad būtų galima įsitikinti ir rasti. Dar nespėjau su niekuo pasitarti, kokios tai sumos bus ir ko reikės. Galiu tik pasakyti, kad tai bus reikšmingos sumos“, – tikino „Grigeo“ prezidentas.
Tačiau įmonės „Grigeo“ prezidento G. Pangonio žadami fondai Kuršių marių tvarkymui, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės L. Paškevičiūtės neįtikino. Ji mano, kad tai tėra bandymas gelbėti savo reputaciją. „Mes nežinom, nei kokios sumos, nei kur bus skirtos, nei koks realus tikslas. Tai skamba kaip pakiša vartotojui“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė L. Paškevičiūtė.
G. Pangonis ketvirtadienį konferencijosmetu teigė, kad pinigus į jo žadamą gamtosauginį fondą perves „Grigeo Klaipėda“. „Šiandien aš atėjau atsiprašyti už tai, kas vyko „Grigeo Klaipėda“, kas buvo daroma su Kuršių mariomis, miestu, Lietuva. Tai nedovanotina, mes to netoleruojame“, – sakė G. Pangonis.
Preliminariais skaičiavimais, vien žala gamtai gali siekti iki 130 mln. Eurų.
