„Žmonės jau seniai neveža į sąvartynus atliekų. Tos atliekos, kurias mes išmetame į atliekų konteinerius važiuoja MBA apdorojimo įrenginius, ten yra parūšiuojamos. Ir atskiriamos atliekos, kurios tinkamos perdirbti ir kurios netinkamos perdirbti, nes ir namų ūkiuose susidaro atliekų, kurių perdirbti nėra galimybių ir jos irgi atkeliauja į sąvartyną“, – pasakojo VAATC aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.
Daugiau nei prieš 10 metų Kazokiškių sąvartyno įrengimas kainavo apie 8 milijonus eurų. Visi šiuolaikiniai sąvartynai turi nepralaidų dugną, kuris neleidžia nuotėkoms, pavojingoms atliekoms pasiekti gruntinius vandenis.
Pakuočių tvarkymo organizacijos viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė teigė, kad šiandien galima pasidžiaugti atsakingesniu gyventojų požiūriu į rūšiavimą.
„Pasiektiems rūšiavimo rezultatams savivaldybėse įtaką padarė kasmet vis didėjantis gamintojų ir importuotojų finansavimas, skiriamas pakuočių atliekų tvarkymui ir infrastruktūros plėtrai. Nuo 2013 metų sutvarkytų pakuočių atliekų kiekis išaugo nuo 22 tūkstančių tonų iki 50 tūkstančių tonų. O skiriamas finansavimas išaugo nuo 1,8 mlj. Iki 14, 9 mlj. Eurų, neskaitant finansavimo skirto infrastruktūros plėtrai.
Pakuočių tvarkymo organizacijos teigimu, aktyvus gyventojų atliekų rūšiavimas ne tik padės prailginti šiuolaikinių sąvartynų eksploatacijos laiką, bet ir prisidės prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo. Ir žinoma rūšiuojant taupomi visų mūsų pinigai, kurie turėtų būti panaudoti naudojamų sąvartynų uždarymui ir naujų įrengimai.
