Tai, kad stratosferos ozono sluoksnio nykimas tapo viena svarbiausių ekologinių problemų, pradėta kalbėti prieš 15–20 metų, kuomet 1985 m. buvo konstatuotas ozono sluoksnio nykimas virš Antarkties (ten nuo 1979 iki 1985 m. ozono sumažėjo 40 proc.).
Maždaug po 6 metų ozono sluoksnio nykimas buvo pastabėtas ir virš Šiaurės pusrutulio, virš Vakarų Europos ir šiaurinėje Norvegijoje.
Net virš mūsų kaimynų – Lenkijos – 1992 m. sausio mėnesį nustatyta, kad ozono sluoksnis sumažėjo iki 44 proc. Mokslininkai teigia, kad jis kas metus suplonėja 0,5 proc. ir, jeigu nenustosime naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas (OAM), iki 2050 m. yra tikimybė netekti iki 60 proc. Galime pasidžiaugti, kad virš Lietuvos smarkaus ozono skuoksnio mažėjimo nepastebėta.
Pastebėjus ozono sluoksnio nykimą, greitai buvo pradėta domėtis dėl kokių priežąščių atsiranda ozono skylės ir nustatyta, kad šiam reiškiniui daugiausia įtakos turi chloro fluoro angliavandeniliai. Šie junginiai ardo ozono molekules, ir taip ozono sluoksnis retėja. Ozono skyle vadinamas reiškinys, kai ozono sluoksnio storis tesiekia 1 mm.
Labiausiai mums visiems žinomas ozono sluoksnį ardantis chloro fluoro angliavandenilis yra freonas, kuris plačiai naudojamas šaldymo ir oro kondicionavimo įrengimuose (apie 50 proc.), 15 proc. freono dar naudojama aerozolių gamyboje.
Freonas – tai metano ir etano mišinys, kuriame vandenilio atomai yra pakeičiami fluoro ir chloro atomais. Šis šaldymo agentas išsiskiria iš tepalų, oro gaiviklių, plaukų lako, antikorozinių dangų, gesinimo putų balionėlių, valymo priemonių.
Pvz., 1 Cl atomas, pakilęs iki ozono sluoksnio, gali suskaldyti iki 10 000 ozono molekulių prieš tapdamas nebeaktyvus. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) sudarė aplinkosaugos programą, kurios tikslas – palaipsniui sumažinti daugelio freonų gamybą ir naudojimą, dėl to R-12, R-22 ir kai kurie kiti freonai, labiausiai kenkiantys Žemės ozono sluoksniui, tapo nebenaudojami buitinėje technikoje.
Kodėl taip svarbu, kad ozono sluoksnis neišnyktų? Viena aktualiausių priežasčių – jo sumažėjimas didina riziką susirgti odos vėžiu. Sluoksniui sumažėjus bent 1 proc., pavojus susirgti odos vėžiu padidėja 2–3 proc.
Pastaraisiais metais vis daugėja odos vėžio susirgimų, akių tinklainės pažeidimų, silpnėja augalų ir gyvūnų imuninė sistema, nyksta planktonas ir žuvų mailius, mažėja žemės ūkio kultūrų derliai, susidaro rūgštūs lietūs. Visi šie reiškiniai susieti su stratosferos ozono sluoksnio plonėjimu.
Lietuvoje ozono sluoksnį ardančios medžiagos negaminamos, tačiau visos prekės bei gaminiai, kurių sudėtyje yra OAM, yra įvežamos iš kitų valstybių ir, deja, mūsų šalyje plačiai naudojamos.
Europos Sąjungoje (ES) veikia ne vienas reglamentas, draudžiantis chlorfluoranglivandenilių, tokių kaip tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių, bromchlormetano ir metilbromido gamybą ir patekimą į rinką. Reglamentais dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pirmiausia siekiama apsaugoti stratosferos ozono sluoksnį, taip pat užkirsti kelią klimato kaitai.
Jau uždrausta gaminti hidrochlorfluorangliavandenilį, o 2020 m. bus uždraustas ir jo naudojimas. Sumažinus OAM naudojimą ir jų patekimą į stratosferą, jos ozono sluoksnis atsistato. Tačiau prognozuojama, kad ozono sluoksnis, koks buvo iki 1980 m., atsistatys ne greičiau kaip iki XXI amžiaus vidurio.
OAM yra ne tik ozono sluoksnį ardančios, bet ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, todėl jų patekimas į atmosferą daro įtaką temperatūros kilimui pasaulyje. Šiomis dienomis jau matome to pasekmes, todėl būtina imtis veiksmingų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti.
Patarimas būtų vienintelis – pirkti paprastai OAM turinčius gaminius ES priklausančiose šalyse, nes šių šalių gaminiuose draudžiama naudoti ozoną ardančias medžiagas. Pateikiame keletą pavyzdžių kaip žymimi gaminiai, kurių sudėtyje nėra ozono sluoksnį ardančių medžiagų.
Nors ozonas yra gyvybiškai reikalingas žmonėms, bet kartu – ir mirtinai pavojingas. Viskas priklauso nuo to, kokiame aukštyje jo esama. Kaip jau minėta šiame straipsnyje, 80 km aukštyje plytintis ozono sluoksnis saugo mus nuo pavojingų, Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių.
Tačiau žmogaus kvėpavimo erdvėje susidarantis ozonas gali būti mirtinas, nes jo įkvėpus galima uždusti. Patekęs į žmogaus organizmą ozonas trukdo kraujui pasisavinti deguonį.
Dėl šios priežasties darbo aplinkoje, kuomet vyksta suvirinimo ar kiti gamybos procesai, kurių metu susidaro ozonas, jo koncentracija yra matuojama ir normuojama.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Kauno skyriaus Cheminių tyrimų poskyrio vedėja Gintautė Gelumbauskienė sako, kad nerimaujantys gali pasitikrinti ozono koncentracijų nustatymą darbo aplinkos ore ir įvertinti cheminės medžiagos riziką darbo vietoje, aplinkos ore – ar neviršijama Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos normos.
Dėl oro mėginių paėmimo ir tyrimų atlikimo galima kreiptis:
NVSPL Žolyno g. 36, Vilnius tel. (8 5) 234 4003
NVSPL Kauno skyriuje, Aušros g. 44, tel. (8 37) 331 699
NVSPL Klaipėdos skyriuje, Bijūnų g. 6, tel. (8 46) 383 113, 8 648 45164
NVSPL Šiaulių skyriuje, Dubijos g. 40, tel. (8 41) 399 879, (8 41) 430 802
NVSPL Panevėžio poskyryje, Respublikos g. 13, tel. (8 45) 596 362, 8 610 31725
