Lietuvos geologijos tarnyba jau surengė du konkursus gręžiniams atlikti, aiškinantis arseno vandenvietėse kilmę, bet visi pasiūlymai viršijo turimas lėšas. Tarnyba prašė, kad Aplinkos ministerija skirtų papildomą finansavimą.
Geologijos tarnyba konkursams buvo numačiusi skirti 80 tūkst. eurų, o pateikti pasiūlymai beveik 50 tūkst. eurų brangesni.
Ministerija neskuba duoti papildomų pinigų – siūlo organizuoti dar vieną – šįkart tarptautinį –konkursą.
Nori konkurencijos
Kaip BNS sakė aplinkos ministro patarėjas komunikacijai Justas Jaskonis, pagrindinis argumentas skelbti naują tarptautinį konkursą buvo tai, kad praėjusiame konkurse dalyvavo vos viena įmonė.
„Norime užtikrinti konkurenciją ir pažiūrėti, gal kas iš aplinkinių šalių gali dalyvauti konkurse“, – pabrėžė jis.
Patarėjo teigimu, pagal vieno dalyvio pasiūlytą kainą negalima spręsti, kiek projektas reikalauja lėšų.
J. Jaskonis tvirtino, kad tarptautinis konkursas gali trukti apie vieną mėnesį.
Pirmą kartą arsenas rastas Raseinių vandenvietėje 2017 metų pradžioje. Ši medžiaga aptikta atsitiktinai, atliekant vandens tyrimus.
Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė BNS yra sakiusi, kad arsenas vandenvietėse gali būti gamtinės kilmės, tačiau neatmetama galimybė, jog jis galėjo atsirasti ir dėl žmogaus veiklos.
Uždaryta viena vandenvietė
Pirminiais duomenimis, žmogaus sveikatai kenksmingo arseno aptikta apie 15-oje vandenviečių, daugiausiai Raseinių, Marijampolės, Alytaus apylinkėse. Dažniausiai tai mažų gyvenviečių vandenvietės.
Aptikus, kad arseno norma vandenyje viršija leidžiamą normą, tokį vandenį draudžiama vartoti maistui gaminti.
Vandens kokybę ir saugumą naudoti geriamąjį vandenį nuolat vertina Maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Mūsų žiniomis, vandenvietės, kuriose rasta arseno pėdsakų neuždarytos, tik vienoje neleidžiama naudoti vandens. Tokiu atveju savivaldybė ar vandens tiekėjas turi užtikrinti vandens tiekimą kitais būdai“, – teigiama BNS atsiųstame komentare.
Ministerija pripažįsta, kad tik nustačius arseno kilmę, bus galima imtis ilgalaikių priemonių taikymo užtikrinant geriamojo vandens saugumą.
Pavojingas žmogaus sveikatai
Arsenas – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto.
Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.
Arsenas pavojingas vandenyje esančioje formoje. Per vandenį gaunamas arsenas žmogui gali sukelti apsinuodijimą. Šis dažniausiai pasireiškia odos pažeidimais, bet per ilgą laiką gali išsivystyti odos vėžys.
Apsinuodijimo simptomai: odos pigmentacijos pokyčiai ir odos ragėjimas. Tačiau šiems požymiams išsivystyti reikia daug laiko.
„Kai arseno koncentracija vandenyje yra didesnė kaip 50 mikrogramų litre, jau yra įrodymų, kad tai gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. (...) Lietuvoje tokia didelė koncentracija nebuvo užfiksuota“, – BNS yra sakiusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Jos teigimu, Lietuvoje aptinkama arseno koncentracija vandenyje dažniausiai nedaug viršija leistiną normą.
Leistina arseno norma vandenyje – iki 10 mikrogramų litre.
