Prie didžiųjų Lietuvos upių įsikūrę kauniečiai, nepaisant visų civilizacijos išradimų, labai akivaizdžiai pajunta gamtos įtaką savo gyvenimui.
Per pavasario potvynius jų namai kenčia nuo potvynių. Per sausras gyventojai pristinga vandens savo sodams ir daržams laistyti.
Taip nutiko ir šią vasarą vyraujant karštiems orams. Gyventojai vandenį į namus iš nusekusių upių nešėsi kibirais.
Taip pat pastebėjo, kad kaip niekad anksčiau upių vagos prižėlusios dumblių ir kitų vandens augalų. Dėl to kai kuriose vietose vanduo net dvokia.
Nors liepą lietus užklumpa dažniau, pasak specialistų, jo tikrai per mažai, kad upių vandens lygis sparčiai taptų normalus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sakė, kad reikia, jog normaliai lytų mažiausiai 1–2 mėnesius, kad sausros padarinių nebeliktų.
Dėl šią vasarą suvešėjusios vandens augalijos situacija nėra grėsminga – tai labiau negražu nei kenksminga gamtai.
Upių kaimynystė negąsdina
Šių metų birželį buvo ne kartą pasiektas absoliutus karščio rekordas. Dėl tokių temperatūrų ir mažo kritulių kiekio liepos 2 dieną šalyje paskelbta hidrologinė sausra ir ekstremali padėtis.
Ar kauniečiai, gyvenantys prie Nemuno, Neries ir Nevėžio, pajuto sausros padarinius?
Bene įdomiausia, kokia situacija susidarė Kleboniškyje. Mat čia gyvenantys žmonės puikiai žino, kokia galinga yra Neries upė. Kartais pavasarinių potvynių metu pradėjus plaukti ledams jie persirita per upės krantus, pasiekia ir užtvindo namus.
Pastarąjį kartą toks smarkus potvynis buvo 2010 metais. Jį iki šiol prisimena Kleboniškyje gyvenanti Danguolė Navickienė.
„Arčiau Neries gyvenusių žmonių kiemai ir namų rūsiai buvo apsemti. Mano namą nuo upės skiria nemažas pievos gabalas ir dar gatvė, bet ledų lytys buvo pasiekusios ir mano kiemą“, – pasakojo moteris.
Nepaisant to, kauniečiai formuoja naujus sklypus dar arčiau upės ant suvežtų ir supiltų žemių kalnų.
Pristigo vandens laistymui
Sausrą Kleboniškio gyventojai taip pat pajuto.
„Birželį tvyrant sausiems orams nebeturėjome vandens daržams laistyti. Į upę nutiesti vamzdžiai, kuriais vanduo atiteka iki sklypų, vandens nebepasiekė dėl kritusio Neries lygio“, – pasakojo D.Navickienė.
Ji pati vandens savo negausiam derliui laistyti prisipildavo iš namuose įrengto čiaupo į vaikišką baseiną ir to užtekdavo. Kiti kaimynai eidavo į Nerį vandens semtis kibirais.
„Bet kiek ten jo prisemsi, todėl žinau, kad kaimynai ėmė auginti mažiau daržovių“, – sakė Kleboniškio gyventoja.
Liepą, net ir prasidėjus lietums, Neryje ties Kleboniškiu dėl nusekusio vandens vis dar matyti iš upės išlindusių didžiulių akmenų.
„Paprastai jų nematome, nors dabar ir palyja, vandens lygis vis dar per žemas“, – kalbėjo D.Navickienė.
Nepatinka suvešėję augalai
Arčiau Kauno centro esančios Neries bei Nemuno vagos taip pat susiaurėjusios. Abiejose upėse matyti atsivėrusios salos, daugybė vandens augalijos.
Daug jos veša Nemune ties Panemune ir Žemaisiais Šančiais.
Žemuosiuose Šančiuose gyvenantis Rimantas Vaičiulaitis pasakojo, kad vietiniai žmonės mėgsta čia esantį paplūdimį ir per karščius mielai maudosi Nemune.
„Kitomis vasaromis tiek dumblių, kažkokių nendrių nebūdavo. Dabar įbristi į upę nėra malonu, nes kojos pinasi į šią augaliją, plaukioti taip pat nepatogu, nes aštrūs vandens augalų lapai gali įpjauti“, – kalbėjo kaunietis.
Dar labiau augalija suvešėjusi prie Nemuno salos pačioje jo vagoje bei greta Karaliaus Mindaugo krantinės esančiame kanale.
„Apsilankę „Žalgirio“ arenoje saloje pastebėjome neįprastų vaizdų. Tiek iš Nemuno išlindusių akmenų, žolių nebuvome matę. Sausra – taip pat šioks toks privalumas, nes galima pamatyti reginių, kuriuos paprastai slepia vanduo“, – juokavo studentai Viktorija Šimoliūnaitė ir Andrius Pačkauskas.
Kur kas geresnė situacija prie Kauno esančioje Nemuno ir Nevėžio santakoje. Priešais ją Kauno rajone, Šilelio kaime, įsikūręs Vidmantas Rimkus tvirtino, kad upė kiek nusekusi, bet tragedijos nėra.
„Šią vasarą vanduo nusekęs, bet ne taip, kaip 2015 metais. Tada visų gyventojų šuliniai buvo išdžiūvę. Dabar vandens dar turime“, – džiaugėsi vyras.
Šiukšlių pastebi mažiau
Nemunu, Nerimi ir Nevėžiu žygius baidarėmis organizuojanti kaunietė Ovidija Undzėnaitė pasakojo, kad atšaukti kelionių dėl sausros šiemet neteko, bet jos padarinius kelionių metu mato iki šiol.
„Maloniausia plaukti Nevėžiu, nes jis gana vandeningas ir švarus. Keliaujant Nerimi taip pat kvepia gamta, nors vanduo nuslūgęs. Čia matyti daugiau iškilusių salelių, sužėlusių žolių ir dumblių. Purviniausi baidarių dugnai būna po kelionės Nemunu“, – atskleidė O.Undzėnaitė.
Moteris pasidžiaugė, kad šiukšlių mūsų upėse ir pakrantėse matyti kur kas mažiau nei per 2015 metų vasaros sausrą.
„Tada kiekvienas turistas surinkdavo bent po maišą šiukšlių, pakrantėse matydavome ir daug didesnių atliekų – padangų, baldų. Šią vasarą jų kur kas mažiau. Daugiausia šiukšlių matau prie buvusio „Combo“ klubo, priešais jį kitoje Nemuno pusėje, taip pat Žemojoje Fredoje“, – sakė baidarių žygių rengėja.
Dėl ilgai trukusios sausros ir suvešėjusios vandens augalijos kai kuriose upių atkarpose justi nemalonūs kvapai.
„Labiausiai dvokia Nemunas ties Žemaisiais ir Aukštaisiais Šančiais bei prie Nemuno salos“, – pastebėjo patyrusi turistė.
Vandens vis dar per mažai
„Lietuvos energijos gamybos“, kuri valdo Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinę (Kauno HE), atstovas Artūras Ketlerius sakė, kad minimali riba – vadinamasis gamtosauginis debitas, leidžiantis upėje žemiau Kauno HE vykdyti laivybą ir nekeliantis grėsmės ekosistemai, yra 120 kubinių metrų per sekundę.
Vidutinis Nemuno debitas ties Kaunu balandį siekė 227 kubinius metrus per sekundę, o gegužę krito iki 184 kubinių metrų per sekundę.
„Tai net mažiau nei rekordiškai sausringais laikytais 2015 metais. Tuomet vidutinis Nemuno debitas gegužę buvo kritęs iki 208 kubinių metrų per sekundę, o vasarą toliau seko“, – sakė A.Ketlerius.
Šių metų birželį buvo pastebima panaši tendencija – vandens kiekis didžiausioje Lietuvos upėje ties Kaunu palaipsniui mažėjo.
Šiuo metu, pasak specialisto, vandens į Kauno HE tvenkinį atiteka mažiau nei gamtosauginis debitas. Reikia daugiau kritulių, kad situacija pasikeistų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sakė, kad situacija upėse išlieka prasta, daugumoje jų vanduo nusekęs.
Turi lyti kelis mėnesius
„Labiausiai nusekę Nemuno, Neries ir Nevėžio baseinai, ten vandens lygis yra nuo pusės metro iki metro žemiau nei vidutinis daugiametis liepos mėnesio vandens lygis. Lietus, kuris prognozuojamas liepos mėnesį, situacijos iš esmės nepakeis. Kad didžiosios upės Nemunas, Neris ir Nevėžis pasiektų normalų vandens lygį, reikia, kad normaliai lytų mažiausiai 1–2 mėnesius“, – sakė J.Šimkus.
Kai vyrauja mažesnis nei įprastai vandens lygis, pablogėja vandens kokybė, teršalai išsisklaido prasčiau, bet dėl suvešėjusios vandens augalijos, pasak hidrologo, labai išgyventi nereikėtų.
„Esant silpnesnei upių srovei augalija geriau įsitvirtina grunte ir dėl to jos auga daugiau. Kai kuriems vandenyje gyvenantiems mikroorganizmams tai gali kenkti, o kitiems atvirkščiai – tai naudinga. Tokia augalija yra daugiau vizualinė tarša. Žmonėms ji gali atrodyti negražiai, skleisti nemalonų kvapą, bet gamtai didelės žalos dėl tokių augalų pagausėjimo nėra. Upių vandens lygiui atsikūrus visi procesai normalizuosis, ir žmonėms į tai nereikėtų kištis“, – sakė J.Šimkus.
Užfiksuoti trys įdomiausi rekordai
Žemiausias per visą Kauno HE elektrinės veikimo istoriją Nemuno ties Kaunu paros vandens debitas užfiksuotas 1992 metais liepą – jis siekė vos 53 kubinius metrus per sekundę.
Rekordiškai sausiausiais tituluojami 2015 metai. Tais metais fiksuotas mažiausias metinis debito vidurkis – 183 kubiniai metrai per sekundę.
Patys vandeningiausi buvo 1994-ieji – vidutinis metinis vandens debitas tuomet siekė net 333 kubinius metrus per sekundę.
