Vaizdžiai pademonstruoti, kaip vyksta globalaus klimato šiltėjimo procesai, kaip gyventojai ir verslas savo veikla veikia tuos pokyčius, taip pat suteikti galimybes įvairioms tikslinėms visuomenės grupėms, sektorių atstovams patiems sumodeliuoti tam tikras situacijas, – visai tai bus įmanoma būsimajame Klimato kaitos tyrimo ir demonstraciniame centre. Toks interaktyvus, demonstracinis centras artimiausiu metu Lietuvoje bus kuriamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) iniciatyva.
Centro lankytojai galės gauti vertingos informacijos apie klimato kaitą. Jiems konkrečius kompleksinius sprendimus, kaip optimizuoti savo veiklą pritaikant naujausius mokslo pasiekimus, padedančius švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių, siūlys VDU mokslininkai, dalindamiesi patirtimi, sukaupta šalyje bei užsienyje vykdomuose projektuose, – teigiama universiteto pranešime.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio prof. dr. Antano Maziliausko teigimu, yra du vienodai svarbūs kovos su klimato kaita būdai. Vienas – ją švelninti, antras – prisitaikyti prie tų sąlygų, kurios susidarė dėl jos. Bet akivaizdu, kad visos mūsų ir kitų pasaulio šalių pastangos neįstengs visiškai sustabdyti klimato kaitos poveikio. Todėl svarbu – stengtis prie tų pokyčių prisitaikyti.
Besikeičiančios klimato sąlygos diktuoja naujus sprendimus žemės ūkyje. Atskiros pažangios klimato kaitą mažinančios arba prie jos prisitaikyti padedančios technologijos jau plačiai taikomos Lietuvoje. Tačiau labai trūksta kompleksinių sprendimų, pavyzdžiui, kaip įkurti išmanų ūkį, kuriame visi procesai – nuo reguliuojamo požeminio drenažo, žemės dirbimo, apželdinimo, transporto, gyvulių fermos – būtų išmanūs, kontroliuojami, leistų ne tik taupyti piniginius, bet ir gamtos išteklius, švelnintų klimato kaitą arba leistų prisitaikyti prie kintančio klimato. Tokius pasiūlymus ir teiks naujasis centras.
Anot prof. A. Maziliausko, Lietuva tikrai nemažai daro, siekdama švelninti klimato kaitą, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Čia būtų galima paminėti automobilių transportą kaip vieną didžiausių oro teršėjų, – gyventojai skatinami dyzelinius automobilius keisti į elektromobilius arba bent jau hibridinius. Geru pavyzdžiu gali būti ir nuolat atnaujinamas visuomeninio autotransporto parkas.
Ryžtingiau keičiami ir tradiciniai energijos šaltiniai į atsinaujinančius energijos išteklius naudojant žaliavas biomasės pagrindu. Labai perspektyvi energijos gamyba iš atliekų, ir čia didelį įdirbį turi Vytauto Didžiojo universitetas. Tikrą proveržį išgyvenanti bioekonomika leidžia didinti biomasės pagrindu pagamintų produktus kiekius ir juos eksportuoti. Tačiau labai svarbu, kad iš Lietuvos nebūtų išvežamos tiktai žaliavos, o jos būtų perdirbamos į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
„Lietuva kaip žemės ūkio kraštas augina ir eksportuoja iki 5-6 milijonų tonų grūdų kasmet. Esame labai didelis eksportuotojas, bet žiūrint klimato ar aplinkos požiūriu, eksportuodami grūdus, eksportuojame ir išteklius. O juos užauginti reikia vandens, dirvožemio. Jeigu grūdus perdirbame į aukštesnės pridėtinės vertės produktus čia, Lietuvoje, tai pridėtinę vertę jau gauname kelis kartus didesnę. Tokiu atveju eksportuojame ne tik žaliavas, bet ir išteklius, – eksportuojame galutinį produktą. Tai – ekonomiškai ir gamtos požiūriu žymiai racionalesnis būdas“, – sako profesorius.
Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. Viena iš infrastruktūros priemonių – drenažo sistemos pasikeitusiomis klimato sąlygomis jau nebetinkamos, atgyvenusios. Dirvožemio drėgmės svyravimai dėl klimato kaitos tapo labai dideli. Pastaruoju laikotarpiu tapo įprasta, kad kovo mėnesį Lietuvoje būna šlapia, ir dirvožemį reikėtų sausinti, o gegužės mėnesį paprastai būna sausra.
Tuomet drenažo nuotekį reikėtų sumažinti arba visai uždaryti, kad per daug nesumažėtų dirvožemio drėgmė. Reikalingas reguliuojamas drenažas, kuriuo galima kontroliuoti nusausinimo arba vandens lygį bei jo atsargas dirvožemyje.
„Siekdama spręsti šias problemas, VDU Žemės ūkio akademija įgyvendina Europos inovacijų partnerystės projektą. Įvairiose Lietuvos zonose įrengtos bandomosios sistemos jau parodė, kad naudojant reguliuojamą drenažą, drėgnuoju laikotarpiu galima sukaupti net iki 40-60 proc. drėgmės, kurią sausu metu augalai panaudos.
Žemės ūkio ministerija svarsto, kad paskyrus reikiamas investicijas, per 15 metų būtų galima renovuoti esamas drenažo sistemas Lietuvoje. Tai išties būtų naudingas sprendimas. Sistemas atnaujinant, būtų paranku jas pertvarkyti į reguliuojamas“, –įsitikinęs A. Maziliauskas.
Profesoriaus nuomone, nors Lietuva daro žingsnius abiem kryptimis, šiandien jie nepakankami. Ypač trūksta švietėjiškos veiklos, kadangi klimato kaita priklauso nuo visos visuomenės elgsenos.
Pasak VDU atstovės Inos Žurkuvienės, labai svarbi bus kuriamo Klimato kaitos tyrimo ir demonstracinio centro švietėjiška veikla. Jame lankytis galės šalies gyventojai, gamybininkai, ūkininkai, sprendimų priėmėjai. Ypač bus laukiami vaikai, jaunimas, kurie susipažintų su aplinkosauginėmis idėjomis ir, išėję į savarankišką gyvenimą, galėtų aktyviai prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo.
Šiame centre bus galima susipažinti ne tik su VDU tyrinėjimų rezultatais. Planuojama keistis informacija su kitais tokio pobūdžio pasauliniais centrais.
