Vietoj žinių – „buldozeris“
Projektuotojai juokauja: tam, kad žmonės sužinotų, jog jų kaimynystėje netrukus prasidės statybos, pirmiausia į teritoriją reikia atvaryti ekskavatorių, o tik tada sėsti prie brėžinių. Pamatę techniką žmonės pradės domėtis, kas gi vyksta po jų langais. Ir nebereikės jiems stabdyti statybų tada, kai klojami pamatai.
Išties daugiausiai ginčų ir nesusipratimų kyla dėl to, kad greta statybvietės atsiduriantiems gyventojams nepateikiama jokia informacija apie verslininkų – statytojų planus. Piktos valios netrūksta ir statytojams – yra situacijų, kai nuo visuomenės projektus bandoma nuslėpti.
Tokią situaciją norima pakeisti. Tam jau yra parengti Statybos įstatymo pakeitimai, apie kuriuos pradėta kalbėti prieš gerus metus. Jie suteiks statybos procesui daugiau skaidrumo, nukels atsakomybės naštą nuo savivaldybių pečių, sudarys palankesnes sąlygas statybos procese dalyvauti gyventojams.
Pagal priimtas pataisas statybą leidžiantis dokumentas bus laikomas išduotu ir galiojančiu, kai apie jo išdavimą informuojama visuomenė, – tai yra, kai statybą leidžiančio dokumento duomenys bus pirmą kartą paskelbti viešai.
Šiuo metu Statybų įstatymo projektas bei su juo susiję kitų teisės aktų pakeitimo projektai yra pateikti susipažinti institucijoms ir organizacijoms. Ir laukiama jų pastabų.
Atvers viešumui duris
Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, daugiausiai ginčų bei nesusipratimų kyla būtent dėl to, kad žmonės nežino, kas greta jų namų bus statoma.
Bet iki šiol projektų viešinimo tvarka buvo paini. Vienokia ji buvo pagal Statybos įstatymą, kitokia – pagal Teritorijų planavimo įstatymą. Statybos įstatyme apskritai nebuvo įtvirtinta pareiga informuoti bendruomenes apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą.
Nors ir šiuo metu informacine sistema „Infostatyba“ naudojasi savivaldybės, išduodamos statybos leidimus, tačiau gyventojai joje negali stebėti duomenų. Jie yra pasiekiami tik statybos proceso dalyviams – savivaldybėms, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, architektams, statytojams.
„Dabar norima viską susisteminti. Ir visas žinias sutalpinti „Infostatyba“ platformoje: teikti joje duomenis apie statinių projektus bei apie išduotus statybos leisimus.
Tai suteiks galimybę žmonėms stebėti statybos procesą. Visuomenei bus atverta visa teritorijų planavimo informacija , kuri tik neprieštaraus duomenų apsaugos reglamentui“, – paaiškino M.Narmontas.
Tikimasi, kad toks viešumas taps statybas lydinčių nesusipratimų, ginčų, pykčių prevencija. O jei ginčų ir kils, jie bus pagrįsti faktais, o ne spėlionėmis.
Tuo pačiu bendruomenės galės dalyvauti planavimo procesuose, objektyviai diskutuoti su verslininkais.
„Žmonės turi teisę gyventi sveikatai tinkamoje, darnioje aplinkoje – statybos neturi sunaikinti jų gerovės, jos neturi pažeisti teisėtų jų lūkesčių, – tokius pagrindinius įstatymo pakeitimo tikslus nurodė M.Narmontas. – Teritorijų planavimas bei statyba iš dalies ir yra susitarimas su visuomene, kaip vėliau atrodys jų gyvenama aplinka.
Jeigu kiekvienas objektas būtų statomas neatsižvelgiant į visuomenės poreikius, kiltų chaosas“.
Prenumeruos naujienas
Dar viena Statybos įstatymo pataisų nešama žinia – nuo 2021 metų atsiras galimybė asmenims prenumeruoti visas naujienas, susijusias su konkrečia dominančia teritorija.
Pasak M.Narmonto, ne tik architektai, bet ir visi kiti, kam svarbios yra žinios apie pokyčius tam tikrose vietovėse, „Infostatyba“ sistemoje – kaip ir „Google maps“ žemėlapyje, galės ją pažymėti. Ir gauti visą informaciją, kas ir ką joje planuoja statyti ir kam jau išduoti statybos leidimai.
„Kitų metų pabaigoje bus galima užsiprenumeruoti naujienas ir elektroniniu paštu gauti informaciją apie pokyčius nurodytoje teritorijoje“, – užsiminė pašnekovas.
Šiuo metu stebėti šį procesą yra sudėtinga. Realiai kiekvieną dieną architektai turi tikrinti informaciją, ar neatsirado naujienų, susijusių su statybų planavimu, juos dominančių savivaldybių interneto svetainėse.
Taigi užbaigus elektroninių paslaugų projektą, susijusį su teritorijų planavimu ir plėtra, paslaugos bus teikiamos per vienus vartus.
Skelbs ir rekonstravimo projektus
Statybos įstatymo pataisos numato, kad turės būti viešinami ne tik naujų statybų, bet ir statinių rekonstravimo projektai. Taip pat visiems pasiekiamibus projektai, kuriais numatoma keisti statinių ar jų dalių paskirtį. Susipažinti bus galima ir su projektiniais pasiūlymais.
Kam viso to reikia?
„Visuomenė yra aktyvi ir sąmoninga. O tam tikrais atvejais rekonstrukcija bendruomenėms yra labai svarbi, ypač kai yra atnaujinami kultūros paveldo statiniai ar pastatai senamiesčiuose.
Juk rekonstruojant įmanoma padidinti pastatų ir plotą, ir tūrį. Štai todėl ir atsirado siūlymas viešinti informaciją ir apie tokius projektus“, – paaiškino M.Narmontas.
Padalins darbus
Vienas iš įstatymo pakeitimų yra susijęs ir su statybų pabaiga. Jis numato dalį viešojo administravimo funkcijų perduoti verslui.
Taigi deklaracijas apie neypatingųjų statinių statybos ar rekonstravimo užbaigimą tvirtins ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o statinių ekspertizės rangovai.
„Valstybė, norėdama pasinaudoti rinkoje esančiomis galimybėmis, tam tikras statinio baigimo procedūras perduos privačiam sektoriui. Manoma, kad tam labiausiai tinka ekspertizių įmonės.
Šiuo metu yra galimybė atlikti pastato pridavimo procedūrą ir be ekspertizės, tačiau sąrašas tokių objektų yra ribojamas. Tai nesudėtingi, nedideli pastatai.
Pažiūrėjome – išbandėme kaip tai veikia, atradome tam tikrų trūkumų. Šiuo įstatymu juos ištaisėme. Taigi pagal jo nuostatas apie neypatingų pastatų statybos proceso baigtį bus galima informuoti pateikus deklaraciją, kurią tvirtins ekspertai. O valstybės institucijos tvirtins tik didžiųjų, ypatingų pastatų statybų pabaigą, nes jie yra svarbūs dėl civilinės saugos.
Tokiu būdu bus sumažintas viešajam administravimui tenkantis krūvis. Juk dabar Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai per metus tenka patvirtinti apie 16 tūkst. deklaracijų. Natūralu, kad tai padaryti sudėtinga, be to, reikia papildomų išteklių.
Štai todėl ir buvo nutarta neieškoti jų valstybės kišenėje, bet perduoti tą darbą verslui. Tai – geras verslo ir viešojo administravimo bendradarbiavimo pavyzdys“, – paaiškino M.Narmontas.
Viešumas naikina įtarimus
Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas lrytas.lt yra sakęs:
„Šiuo metu dar neturime teisės viešai skelbti projektų. Tačiau projektiniai pasiūlymai yra viešinami, bet visuomenė negali patikrinti, ar tai, ką ji matė ir vertino, vėliau nepakito – ar pagal tą projektą, kuriam buvo pritarta, ir vyksta statybos. Tai – tam tikras viešinimo sistemos trūkumas, kurio neliks atvėrus informacinę sistemą „Infostatyba“.
Savo ruožtu tai sumažintų ir nepagrįstų žmonių skundų – įtarimų, kad kas nors statoma nelegaliai.
Dar viena sritis – daugiabučiai, kurie atsiranda tarp kitų – šiek tiek anksčiau iškilusių pastatų. Taip nutinka, kai statytojai vietoj vieno realizuoja kelis nekilnojamojo turto vienetus – juos suskaido statybos metu. Ir žmonėms tai dažnai kelia įtarimų, kad statytojai elgiasi nesąžiningai“.
