Lietuvoje šiuo metu yra vienuolika kormoranų kolonijų, tačiau tik vienoje iš jų šių paukščių gausa yra reguliuojama – dėtys, mažinant šių paukščių kiekį, šiemet balandį buvo šaldomos Juodkrantės sengirėje.
Garnių sala yra pirmoji, kurioje ornitologai šiemet suskaičiavo didžiųjų kormoranų lizdus. Tai jie daro norėdami išsiaiškinti, kaip pasikeitė kolonijos dydis teritorijoje, kur šiems paukščiams netrukdoma perėti.
Paukščių lizdus šioje saloje gegužės 23-iąją skaičiavo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas, ornitologas Saulius Rumbutis. Ir kiek jų pavyko aptikti?
„Garnių saloje šiuo metu gyvena apie 130 kormoranų šeimų – jaunikliai cypsi maždaug tokiame kiekyje lizdų. O tai reikškia, kad koloniją šiuo metu sudaro apie 590-600 šių paukščių.
Sala dar ir tuo ypatinga, kad joje kaimynystėje su kormoranais peri ir pilkieji, ir didieji baltieji garniai. Pastarųjų saloje aptikau 7 lizdus, pilkųjų garnių – apie 60 lizdų“, – sakė S.Rumbutis.
Kita šios salos ypatybė – joje buvo įsikūrusi pilkųjų Lietuvoje pilkųjų garnių kolonija. Būtent šioje saloje 1985 m. – po maždaug šimto metų pertraukos – Lietuvoje buvo aptiktas kormorano lizdas. O dabar šie paukščiai yra „okupavę“ apie hektarą jos teritorijos.
Kaip skaičiuojami lizdai?
Viename medyje – po kelis lizdus, neretai toje pačioje pušyje kartu su kormoranais peri ir garniai. Tad kaip skaičiuojami šie paukščiai?
Pasirodo, ornitologai pirmiausia pažymi medį, kuriame rengiasi skaičiuoti lizdus. To reikia, kad vėliau nekiltų abejonės, ar jame esančios dėtys jau įrašytos į sąrašą.
Žymėms S.Rumbutis naudoja ryškiai mėlynus dažus: purkštelėjęs dažų jis užsirašo, kiek jame yra lizdų ir kokių jie paukščių. Tai nesunku atskirti – didžiųjų baltųjų garnių lizdai yra didesni už kormoranų.
„Kolonijiniai paukščiai tarpusavyje nekonfliktuoja. Vienoje pušyje lizdus susisuka ir garniai, ir kormoranai. Pastarieji minta žuvimi, o štai garniai mitybos racioną pasipildo varliagyviais, vabzdžių lervomis“, – paaiškino ornitologas.
Reikia saugoti kaimynystę
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, perinčių didžiųjų kormoranų populiaciją Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 6 tūkst. porų.
Didieji kormoranai šiuo metu jauniklius jau augina prie Drūkšių ežero, Nemuno kilpose. Nauja kolonija įsikūrė ir Rusnės salos žuvininkystės ūkyje.
„Vieną iš naujausių savo kolonijų kormoranai „įsteigė“ Pajūrio regioninio parko Plazės gamtiniame rezervate. Ir tai pradžiugino gamtininkus. Viena, ten yra šabakštynai, taigi paukščiai jokiam miškui nedaro žalos. Antra, kormoranai minta ne tik žuvimi, bet ir juodažiočiais grundalais. Tai – invazinė rūšis, kurią būtina naikinti“, – užsiminė L.Budrys.
Pasikeitė ir Elektrėnų marių Garnių saloje įsikūrusių paukščių sudėtis. Joje pradėjo perėti didieji baltieji garniai.
„Jų gausėja, ir šie paukščiai jau yra išbraukti iš Raudonosios knygos. Ko gero dabar jų daugiau nei pilkųjų garnių.
Vis dėlto, šaldant kormoranų dėtis – perėjimo metu baidant juos iš lizdų, kiltų grėsmė visiems kitiems paukščiams. Saloje juk peri tilvikiniai paukščiai, antys, laukiai, kirai, kragai, kiti sparnuočiai“, – sakė L.Budrys.
Egzistuoja ir grėsmė, kad, reguliuojant populiaciją, gali būti pridaryta daugiau bėdos, nei naudos.
„Kormoranai pajunta, kai juos kas nors persekioja, pavyzdžiui, juos medžioja jūriniai ereliai. Žmogaus artuma jiems taip pat nepriimtina – tai verčia juos sunerimti. Ir jei būtų „perspausta“ – jei kolonija sumažina per daug, šie paukščiai gali pakelti sparnus ir persikraustyti į kitą vietą. Jų viešnagės tikrai niekas nelaukia. Juolab kad jau būta kolonijų užuomazgų kitose Kuršių nerijos vietose.
Todėl reguliuoti populiaciją Juodkrantės kolonijoje gali tik ornitologai, nes tik jie išmano, kaip tai padaruti“, – aiškino L.Budrys.
Neplanuotas eksperimentas
Gyvūnų populiacijos reguliavimas negali būti vertinamas vienareikšmiškai, esą, kad tai – „labai gerai“ ar „labai blogai“. O ir nuostata, kad „gamta pati susitvarkys“ ne visada yra tinkama. Taigi ir dėl kormoranų populiacijos reguliavimo Juodkrantėje būta daugybes ginčų – vieniems atrodė, kad sengirė yra didesnė vertybė, kitiems – kad paukščiai. Bet ginčai nutilo, kai pati gamta atliko eksperimentą.
„Prieš ketverius metus būta ankstyvo pavasario – kormoranai pradėjo perėti, o finansavimas, kurio reikia baidymo priemonėms, vėlavo. Kai pinigai pasiekė ornitologus, jaunikliai jau buvo išsiritę – būtų žiauru baidyti tėvus, kad mažyliai sušaltų. Taigi kolonija paaugo. Kiek?
Kai tų metų vasarą buvo suskaičiuoti lizdai, paaiškėjo, kad paukščiai užėmė dar 3 hektarus Juodkrantės sengirės. Štai tada su miškininkai su ornitologais sutarė, kad Juodkrantės kolonija turi būti reguliuojama – ji turi nesiplėsti“, – paaiškino L.Budrys.
Išskirtinė kolonija
Apskritai Juodkrantės kormoranų kolonija yra unikali. Tai – gamtos vertybė, o kartu – lankomiausia vieta Kuršių nerijoje. Nes paukščiai yra įsikūrę rekreacinėje zonoje ir dar prie kelio, vedančio nuo Smiltynės prieplaukos į Nidą.
„Danijoje ar kitose jūrinėse valstybėse kormoranai į kolonijas yra susibūrę salose, ant uolų.
O ir kitose kolonijose Lietuvoje šie paukščiai taip pat gyvena salose, pelkynėse – ten, kur žmogus nepasiekia, bet kur jiems yra tinkamų gyventi sąlygų: žuvingų vandens telkinių ir aukštų medžių. Tik vienintelė Juodkrantės kolonija, kurioje yra apie 3 tūkst. lizdų, yra prieinama apžiūrėti“, – sakė S.Rumbutis.
Tenka reguliuoti paukščių gausą
Kormoranų gausa Lietuvoje reguliuojama jau 12 metų. Per šį laiką buvo užšaldyta daugiau kaip 50 tūkst. dėčių.
2018-aisiais buvo nuspręsta kormoranų gausos reguliavimo priemones taikyti tik Juodkrantės kolonijoje, kad ji nebeplistų į sengirę, o kitose kolonijose apsiriboti tik monitoringu. Mat perėjimo metu baidant kormoranus nuo dėčių jie dažnai įkuria naujas kolonijas aplinkinėse teritorijose.
Lietuvoje yra 10 įvairaus dydžio kormoranų kolonijų. Praėjusiais metais didžiausia pagal gausą kolonija, kur peri kormoranai, buvo Juodkrantėje. Joje perėjo apie 3 tūkst. šių paukščių porų.
Šiemet, preliminariais duomenimis, didžiausia perinčių kormoranų kolonija bus neseniai įsikūrusioji Rusnės saloje Kintų žuvininkystės ūkio teritorijoje.
