Sandėliukai – ne vieta
Elektriniai sodo ir daržo įrankiai, tokie kaip aeratoriai, vejapjovės, gyvatvorių žirklės, krūmapjovės – priskiriami elektronikos atliekoms, kurias privalu perdirbti. Nors tokie įrankiai nelaikomi pavojingomis atliekomis, tačiau jų, kaip ir elektrinės barzdaskutės ar plaukų feno bei kitų smulkių ir stambių elektronikos atliekų, nevalia mesti bet kur.
Jei elektronikos atliekos netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos perdirbamos – tokiu būdu taupomi gamtos bei gamybos ištekliai. Šių atliekų sudėtyje yra juodųjų ir spalvotųjų metalų, plastiko ir kitų medžiagų, kurios perdirbus panaudojamos kitiems gaminiams, įskaitant naujų sodo ir daržo įrankių gamybą.
„Daug metų naudoti elektriniai sodo, daržo įrankiai genda ir tampa netinkami naudojimui, arba žmonės linkę šią įrangą pakeisti į modernesnę. Naujesni įrankių modeliai efektyvesni ir mažiau kenksmingi aplinkai už daugelį senesnių elektrinių prietaisų. Visgi nebūtina visų įrankių pirkti, nes galima pasinaudoti įrankių nuomos paslaugomis. Jei vis tik senos elektronikos įrangos negalima suremontuoti ir dar kartą panaudoti, tuomet jai ne vieta garažuose ar sandėliukuose – ji turi patekti pas atliekų tvarkytojus“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Specialistė įspėja – elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, mat jose apstu pavojingų toksiškų medžiagų: gyvsidabrio, švino, kadmio, chromo, nikelio ir pan. Daugiausia pavojingų medžiagų – baterijose. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) atliekos gali užteršti ją ir sukelti žalą gamtai bei žmonėms.
Baterijos – taršos šaltinis
Pernelyg dideli nikelio kiekiai žmogaus organizme gali sukelti alergiją, mažakraujystę, pažeisti odą ir virškinamojo trakto sistemą bei skatinti piktybinių auglių vystymąsi.
Kadmis, kaip ir švinas bei gyvsidabris, patenka tarp pavojingiausių sunkiųjų metalų. Daugiausia kadmio į organizmą patenka su maistu, bet gali patekti ir per kvėpavimo takus. Didelė kadmio koncentracija sukelia inkstų nepakankamumą, žmogus gali susirgti hipertonija, ateroskleroze, kvėpavimo takų ligomis ar net plaučių vėžiu.
Belaidžių sodo ir daržo įrankių ličio jono akumuliatorius, kaip ir kitas atliekas, dėl mažesnės aplinkos taršos ir gamtos išteklių saugojimo taip pat itin svarbu perdirbti. Ličio jonų baterijos ir akumuliatoriai montuojami ne tik į elektronikos įrangą (sodo ir daržo įrankius, skaitmeninius fotoaparatus, išmaniuosius telefonus, nuotolinio valdymo žaislus ir pan.), bet ir į elektrinį transportą.
Prognozuojama, jog vis intensyviau naudojant elektronikos prietaisus, augs metalų ir kitų medžiagų paklausa, t. y. naujiems gaminiams reikės vis daugiau gamtos išteklių, sykiu kaupsis ir ličio jono baterijų bei akumuliatorių atliekos. V. Masalienės žodžiais, baterijų ir akumuliatorių perdirbimas taupo gamtos išteklius ir gamybos sąnaudas, prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Perdirbant įrankiuose įmontuotas baterijas, iš jų išgaunami sunkieji metalai. Lietuvoje kol kas perdirbami švino akumuliatoriai, kiti akumuliatoriai ir baterijos keliauja į aplinkines šalis, kur sėkmingai perdirbami.
Pardavėjų teisės ir pareigos
Kur civilizuotai atsikratyti nebetinkamų naudoti įrankių? Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta nuostata, jog platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas, jei jos yra tos pačios paskirties, kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.
Įrankių pardavėjai turi ir dar vieną prievolę – nemokamai priimti vartotojo atiduodamas smulkios elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurių išoriniai matmenys ne didesni kaip 25 cm, mažmeninės prekybos parduotuvėse, kurių prekybinis plotas užima bent 400 kv. m, joms priklausančiose teritorijose arba šalia parduotuvių, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo jų, ir tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos nėra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.
Platintojai gali nesilaikyti jiems nustatytų reikalavimų ir nemokamai nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektronikos įranga be pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, galiausiai, jei atliekos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai.
Atliekų tvarkymo įstatymas elektronikos gamintojus ir importuotojus įpareigoja organizuoti elektros ir elektroninės įrangos, taip pat nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, atliekų surinkimą ir tvarkymą bei vykdyti Vyriausybės nustatytas užduotis. Pastarosios numato, kad elektronikos gamintojai ir importuotojai ar jiems atstovaujančios organizacijos šiais metais turi sutvarkyti 60 proc. visos Lietuvos rinką pasiekusios elektronikos įrangos, jei yra įsteigę pakankamai elektronikos atliekų priėmimo vietų. Pakankamai vietų reiškia, kad kuo daugiau rinkai tiekiama buitinės elektronikos įrangos, tuo daugiau turi būti sukurta šių atliekų priėmimo vietų (viena priėmimo vieta – 200 tonų įrangos atliekų).
Atliekoms pristatyti – šimtai vietų
Pernai turėjo būti surinkta ir perdirbta 55 proc. visos vidaus rinkai pateiktos buitinės elektros ir elektroninės įrangos. Kasmet griežtėjančius aplinkos apsaugos reikalavimus numato Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir Aplinkos ministerijos nustatytos užduotys.
Beje, elektronikos gamintojai ir importuotojai turi pareigą ne tik finansuoti atliekų sutvarkymą, bet skirti lėšų ir visuomenės informavimui, švietimui bei vykdyti kitas pareigas.
Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 160 specialių buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų, o iš viso organizuoja elektronikos atliekų išvežimą ir perdirbimą iš 1 360 vietų, įskaitant elektronikos platinimo vietas. Elektronikos, kaip ir nešiojamųjų akumuliatorių bei baterijų, atliekos taip pat renkamos aplinkosaugos iniciatyvos „Mes rūšiuojam“, visus mokslo metus vykstančio švietimo ir ugdymo įstaigose, o vasarą – Lietuvos bendruomenėse, metu. Buitinės elektros ir elektronikos įrangos atliekos taip pat renkamos pas gyventojus vykstant specialiuoju transportu.
Gyventojams atliekų pridavimas EGIO surinkimo vietose nekainuoja. Kai kuriais atvejais už nenaudojamos stambesnės įrangos (skalbimo mašinų, šaldytuvų ir šaldiklių, viryklių) ar net kompiuterio atvežimą pas atliekų tvarkytoją gyventojams gali būti sumokama.
Gyventojai turi ir daugiau galimybių, kaip ir kur priduoti nenaudojamą sugedusią buitinę techniką ir elektronikos prietaisus. Nenaudojamą techniką galima palikti ja prekiaujančioje prekybos vietoje net ir neperkant naujos įrangos. Tokias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių visoje Lietuvoje yra beveik 100. Elektronikos atliekų pridavimas šiose aikštelėse neribojamas. Daugiau informacijos apie elektronikos atliekų surinkimą, jų priėmimo sąlygas, atliekų tvarkytojus galima rasti www.atliekos.lt.
2018 metais daugiau kaip 1 tūkst. EGIO narių (gamintojų ir importuotojų) Lietuvos rinkai pateikė 8,62 tūkst. tonų buitinės elektros ir elektroninės įrangos, o surinko ir perdirbo 4,74 tūkst. tonų.
Aktyviausias – pavasaris
Pavojingas ir nepavojingas atliekas surenkančios bendrovės vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė pastebi – daugiausia senų sodo, daržo ir remonto elektrinių įrankių, ypač žoliapjovių, pas atliekų tvarkytoją patenka būtent pavasarį, kai išvalomos patalpos ir pasirengiama naujam sezonui. Daug netinkamų naudojimui sodo ir daržo įrankių surenkama ir aplinkosaugos „Mes rūšiuojam“ mokyklose, įmonėse ar bendruomenėse metu. Gyventojai senus elektronikos įrankius atveža ir tiesiai į aikšteles.
Pasikeitus elektronikos atliekų kategorijų reglamentavimui, elektros ir elektroninė įranga dabar skirstoma į smulkią ir stambią įrangą. Netinkami naudojimui elektriniai sodo ir daržo įrankiai priskiriami smulkios įrangos kategorijai. Bendrovė per metus surenka apie 300 tonų elektrinių sodo ir daržo įrankių atliekų.
Kone didžiausios Lietuvoje daiktų nuomos platformos kūrėjas Mantas Živačevskis pasakojo, jog sodininkai ar daržininkai neturėtų skubėti įsigyti galbūt tik kartą prireiksiančio įrankio, sodo bei daržo įrankių galima tiesiog išsinuomoti. Gyventojai ir nedidelės įmonės nuomoja pačius įvairiausius daiktus ar įrankius – nuo garinio lygintuvo, paspirtuko iki automobilio.
Daiktų nuomos platformos idėjos tikslas, anot M. Živačevskio, įdarbinti nenaudojamus daiktus, kad žmonės, prireikus įrankio ar buities prietaiso, neskubėtų pirkti naujo, o kartą panaudotas jis dulkėtų sandėliuke. Įsigyti daiktai, pašnekovo žodžiais, turėtų būti naudojami kuo aktyviau. Platformoje daiktų – maždaug 5 tūkst. Yra tokių, kurių vertė daugiau nei milijonas eurų.
Atliekoms – naujas gyvenimas
Kita elektroniką, buitinę techniką, spalvotuosius metalus superkanti ir perdirbanti bendrovė prieš trejus metus ėmėsi ambicingos iniciatyvos „Parduodu naudota“. Šio produkto vadovė Asta Prankienė pasakojo, jog kasmet perdirbama kone 20 tūkst. tonų atliekų, dalis kurių – įvairūs daiktai ar jų dalys – galėtų būti panaudotos dar kartą. Pavyzdžiui, šaldytuvų stalčiai gali būti naudojami sodininkų daigams, žaliuzių juostelės atstoti žymeklius.
Darbuotojai visų pirma patys ėmėsi rinkti atliekas, kurios galėtų sudominti kolekcionierius, menininkus, sodininkus, statybininkus ar elektronikos meistrus: statybinius vamzdžius, radiatorius, žalvarinius dekoro elementus, elektroninių prietaisų detales.
Kalbant apie sodo ir daržo įrankius, dauguma jų į atliekų aikšteles, anot pašnekovės, patenka jau sudėvėti, tačiau net ir tokiu atveju galima surasti meistrams reikiamų detalių.
Bendrovės darbuotojai savo iniciatyva kolekcionavo ir įvairius antikvarinius elektronikos prietaisus: senus radijo grotuvus, televizorius, fotoaparatus, patefonus. Kurį laiką įmonės patalpose veikė muziejus, tačiau atliekų perdirbėjai įsikūrę užmiestyje, į muziejų nebuvo itin paprasta patekti, taigi surinkti daiktai sulaukė naujų šeimininkų.
Iniciatyvos dalis – internetinė parduotuvė, kurioje galima įsigyti dalį atrinktų, tinkamų naudoti daiktų. Norintieji apsižvalgyti ir išsirinkti, kam galėtų suteikti antrąjį gyvenimą, gali paskambinti arba atvykti į bendrovę, kur šių daiktų pasirinkimas yra dar didesnis. Štai sename inde ar lovelyje gali puikiausiai augti gėlės, iš senovinio bidono tekėti vandens šaltinėlis, stiklo skalda tinkama dekoruoti šlaitus.
A. Prankienė patvirtina – pavasarį atliekų į aikšteles pristatoma daugiau, mat intensyviai tvarkomi sandėliukai ir garažai. Šaldytuvų padaugėja vasarą, ypač jei ji labai karšta. Seni įrankiai keliauja nuo pavasario iki rudens. Atliekų gausai turi įtakos ir išpardavimai – žmonės nusiperka naujų įrankių, senus atveža perdirbti.
