Jie čia buvo ir anksčiau, tačiau dėl sutankėjusio miško nuo kelio nebuvo matyti. Pastaruosius kelis mėnesius čia vyko miško kirtimai, o šį savaitgalį iš visos Lietuvos suvažiavę LIONS klubų nariai sutvarkė beveik 6 hektarų ploto aplinką – savivarčiai vos spėjo išvežti suneštas šakas, sugrėbtus spyglius bei lapus.
Savaitgalio talkos rezultatais besidžiaugianti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prognozuoja, kad šią vasarą Naglių gamtiniame rezervate smarkiai išaugs lankytojų skaičius.
„Šio ypatingo vaizdo atvėrimas buvo suplanuotas jau 2013 metais ir šį savaitgalį jis buvo įvykdytas. Tai buvo įspūdingo dydžio ir našumo LIONS klubų talka, Kuršių nerijoje – didžiausia. Mums reikėjo tiek daug talkininkų, nes Kuršių nerijos miškuose viskas daroma nenormaliai, palyginus su kitais Lietuvos miškais. Jeigu kitur tokios miško kirtimų atliekos – šakos, lapai, spygliai – yra paliekamos, tai pas mus būtina pašalinti organiką, kad galėtų augti smėlynų augalai“, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.
Ji pirmena, kad Naglių gamtinis rezervatas ir buvo įkurtas siekiant išsaugoti pilkasias kopas.
„Pilkosios kopos yra saugomos, nes jose auga įvairių rūšių unikalių augalų. Savaitgalį pašalinome maksimalų kiekį organinių atliekų, tad šią vasarą čia pradės želti žolė ir pagerės sąlygos augti unikaliems pilkųjų kopų augalėliams. Esu tikra, kad šią vasarą čia sulauksime žymiai daugiau lankytojų. Jie matys labai gražią teritoriją“, – tikino parko vadovė.
Ji pasakoja, kad nors įspūdingą „negyvųjų“ kopų vaizdą buvo planuojama atverti jau 2013 metais, tačiau tai padaryta tik šiemet dėl finansinių priežasčių.
„Šie miško kirtimo ir susiję darbai yra nuostolingi, mediena – nenaudinga, jos neįmanoma parduoti. Kuršių nerijoje augmenija tokia, kad nukirstus medžius ar krūmus yra sudėtinga ištraukti, išgabenti. Todėl miško kirtimo darbus atlikome tik gavę Europos Sąjungos lėšų prioritetinių augalų apsaugai“, – pasakojo A.Feser.
Kirtimai buvo vykdomi siekiant, kad vėjas neneštų pušų sėklų į kopas ir nedidintų miškingojo ploto ypatingųjų kopų sąskaita. Pagal miškotvarkos projektą buvo kirstos perbrendusios kalnapušės, kiti seni, nereikalingi medžiai, krūmai – siekiant apsaugoti unikalias kopas nuo apaugimo.
„Kai sutvarkėme po kirtimų likusias medienos atliekas, sužėlusius augalus, išlyginome nuo sunkiasvorės technikos atsiradusias duobes, vėžes, dar geriau pasimatė unikalaus kraštovaizdžio elementai, atsivėrė nuostabūs vaizdai. Daug kartų ten važinėjau ir net neįsivaizdavau, kad nuo kelio gali atsiverti toks gražus vaizdas“, – pasakojo Lietuvos LIONS klubų valdybos pirmininkas Gintautas Piragius.
