Pavojinga tarša – laikas išsižadėti anglių

Iš pradžių – glėbys malkų pakuroje, o joms sudegus – puskibiris akmens anglių. Tiek jų pakakdavo, kad medinį namą šildančiuose radiatoriuose užvirtų vanduo.

„Anglys – labai kaitrios. Žiemą jos greitai įkaitindavo kaime esančio namo radiatorius. Tačiau joms sudegus likdavo daug pelenų, kuriuos semiant iš krosnies dulkės pasklisdavo po visą virtuvę. Jos lubos ir sienos per žiemą pajuosdavo. Būdavo, nuplaunu pavasarį lubas, o prasidėjus kitam šildymo sezonui jos vėl juodos.

Be to, semiant pelenus jie skverbdavosi į kvėpavimo takus – dirgindavo gerklę ir keldavo kosulį“, – pasakojo gyvenimo kaime patirties turinti Sigita. Ji užsiminė, kad galop anglių kaitra pakenkė krosniai – ji prakiuro. Todėl naują šildymo katilą pasistatę jos tėvai išsižadėjo šio kuro ir degino tik malkas.

Pavasaris įsismarkavo, tad šildymo sezonui pasibaigus akmens anglių pardavėjai, norėdami išsikuopti sandėlius, ėmė žerti nuolaidas. Taip jie skatina jau dabar sukaupti šio kuro atsargų kitam rudeniui. Pagunda tam yra didelė, nes pastaruoju metu smarkiai pašokusios malkų kainos skatina žmones akmens anglis rinktis kaip alternatyvą.

Tačiau yra svarbių veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti šilumos gamybai perkant akmens anglis. Tai – jų keliama oro tarša, nemalonus skleidžiamų dūmų kvapas patalpose bei lauke, kartu ir kaimynų nepasitenkinimas. Be to, degdamos anglys daro didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Dar vienas veiksnys – deginant šį kurą jam nepritaikytuose katiluose gali greičiau nusidėvėti šildymo įranga ir dėl to padidėti gaisro rizika.

Statistikos departamento duomenys liudija, kad akmens anglių suvartojimas namų ūkiuose būstui bei vandeniui šildyti, smuktelėjęs 2015 metais, pastaruoju metu vėl padidėjo. Vadinasi, jų poreikis niekur nedingo. Pavyzdžiui, 2013-aisiais jų buvo sudeginta 70,6 tūkst. tonų, 2015-aisiais – apie 58 tūkst. tonų, 2017-aisiais – apie 70 tūkst. tonų.

Ir dar žiupsnis statistikos, liudijančios apie tai, kas labai svarbu, – sveikatą.

Tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5), 2017-aisiais deginant kietąjį kurą namų ūkiuose, sudarė net 40 proc. viso Lietuvoje į orą patekusio šių teršalų kiekio. O tai yra dvigubai daugiau, nei teršia transportas. Nacionalinės apskaitos duomenimis, nuo 2005-ųjų iki šiol ši tarša, skleidžiama namų ūkių, taip ir nesumažėjo.

Mokslininkai nepaliaudami kartoja – oro tarša KD ir kitokiais teršalais žmogui sukelia vėžines ligas. Be to, oro užterštumas didina pirmalaikių mirčių, kurių priežastis – išeminė širdies liga, insultas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys, vaikų ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos ir kt., skaičių.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje kietosios dalelės kasmet paankstina maždaug 2,5 tūkst. žmonių mirtį, o oro taršos ekonominės pasekmės Lietuvoje per metus gali siekti apie 6 mlrd. eurų.

Kitas svarbus faktas – deginant namų ūkiuose kietąjį kurą į orą patenka apie 80 proc. visų Lietuvoje išmetamų pavojingiausių žmogaus sveikatai teršalų – chlorintų dioksinų ir furanų bei 98 proc. benz(a)pireno – medžiagos, kuri siejama su vėžinėmis ligomis.

Neseniai patvirtintą Nacionalinio oro taršos mažinimo planą rengę specialistai pateikė tvirtus argumentus, kodėl reikėtų atkreipti dėmesį į akmens anglis, kurios yra daug taršesnės už biokurą, malkas ar gamtines dujas.

Pasirodo, namų ūkio sektoriuje deginant akmens anglis, palyginti su tarša, skleidžiama degant dujoms, į aplinkos orą išmetama apie 900 kartų daugiau sieros dioksido, azoto oksido – 4 kartus daugiau, kietųjų dalelių – daugiau 200 kartų.

Degant malkoms arba medžio granulėms sieros dioksido išsiskiria 90 kartų mažiau, nei degant anglims, azoto dioksido – perpus mažiau.

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiojo specialisto Pauliaus Žvirblio, sudeginami akmens anglių kiekiai pastarąjį dešimtmetį svyravo, tačiau tai, kad šis kuras yra ekonomiškai patrauklus, neįžiebė jo mažėjimo tendencijos.

„Galbūt žmonės nesusimąsto, kiek daug teršalų išskiria degdamos anglys, kad jų dūmai kenkia sveikatai, o degimo produktai nusėda arčiausiai namų esančiuose daržuose bei soduose. Jie užteršia daržoves bei vaisius, kuriuos patys žmonės suvalgo“, – paaiškino P.Žvirblis.

„Per šildymo sezoną vis daugiau sulaukiame žmonių skundų dėl to, kad iš kaimynų dūmtraukių verčiasi juodi, blogą kvapą skleidžiantys dūmai. Dažniausiai skundžiamasi tuo, kad deginamos akmens anglys. Kai tai daroma sename, energetiškai neefektyviame katile, jos ne tik skleidžia blogą kvapą, bet ir teršia orą“, – sakė P.Žvirblis.

Blogai ne tik kaimynams – blogai ir patiems taip besišildantiems namo gyventojams. Kietosios dalelės, kaip ir kiti degimo produktai, patenka į vidaus patalpas. Jei jose nėra gero vėdinimo, taršos koncentracija tampa dar didesnė nei lauke.

„Tarša gadina sveikatą, tad kurui sutaupyti pinigai yra gerokai menkesni nei tie, kurių gali prireikti ligoms gydyti. Tyrimais įrodyta, kad žmonių, ypač vaikų, susirgimo kvėpavimo takų ligomis tikimybė gali kelis kartus padidėti, jei aplinkoje yra padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija“, – užsiminė specialistas.

Kas teršia labiausiai? Kartais žmonės baksnoja ir į centralizuotos šilumos gamybos katilinių kaminus, esą jie didžiausi oro teršėjai. Vis dėlto, skirtingai nei individualiuose namų ūkiuose įrengtuose kietojo kuro katiluose ar krosnyse, tokiose pramoninėse katilinėse tarša valdoma taikant pažangias, išmetamą teršalų kiekį mažinančias technologijas.

Transportas miestuose taip pat yra didelis oro teršėjas kietosiomis dalelėmis. Tad kaip atskirti, kas prisodrina orą teršalų?

„Šildymo sezonui pasibaigus taršos pobūdis pasikeičia. Teršalų leistinos normos įprastai viršijamos žiemą, kai gaminama šiluma. Be to, oro kokybės monitoringo stotelės yra įrengtos atsižvelgiant į taršos šaltinių vietą – ir pramonės rajonuose, ir gyvenamųjų namų kvartaluose, ir ten, kur transporto eismas intensyviausias. Tai suteikia galimybę įvertinti konkrečius taršos šaltinius“, – paaiškino P.Žvirblis.

2014 metais Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėjo kietųjų dalelių prigimtį, ir tai leido geriau identifikuoti taršos šaltinius.

Pavyzdžiui, Vilniuje, Senamiestyje, namų ūkių antropogeninės taršos indėlis iš visų taršos šaltinių – transporto bei pramonės – sudarė kone 90 proc. metinės vidutinės koncentracijos, Savanorių prospekte – maždaug tris ketvirčius, Žirmūnuose – apie penktadalį.

„Vienas dalykas yra pozityvus – nepaisant patrauklios akmens anglių kainos, Lietuvoje žmonės linkę labiau deginti malkas ar biokuro granules nei anglis. Manytina, kad to priežastis – nepatogus anglių kūrenimas. Tačiau pastaruoju metu smarkiai pabrangus medienai atsirado grėsmių, kad anglių vartojimas gali padidėti.

Tačiau gera žinia gyventojams yra ta, kad šiemet ir toliau bus teikiama finansinė parama, skirta kietojo kuro katilams ar krosnims pakeisti į aplinkai daug palankesnius šilumos siurblius arba granulinius kietojo kuro katilus. Jų energinis efektyvumas daug didesnis, o tarša – mažesnė“, – kalbėjo P.Žvirblis.

Neatmetama galimybė, kad didėjant akmens anglių vartojimui gali būti siekiama mažinti jų naudojimo patrauklumą ir taikant papildomas reguliavimo ir ekonomines priemones.

„Nacionaliniame oro taršos mažinimo plano projekte buvo planuojama pamažu riboti akmens anglių naudojimą namų ūkiuose, padidinti šiam kurui akcizo tarifą. Tačiau kol kas šių ribojančių priemonių nuspręsta netaikyti, bet daugiau dėmesio skirti visuomenei šviesti.

Labiausiai reikia žmonių sąmoningumo renkantis šildymo sistemas ir kurą. Nėra daug namų ūkių, naudojančių akmens anglis, bet jie daro didelį neigiamą poveikį oro kokybei, o kartu ir savo, ir kitų gyventojų sveikatai“, – pabrėžė specialistas.