„Šiukšlinimo faktą mūsų kameros užfiksavo kovo 19 dieną, Verkių regioninio parke, Verkių miške. Netoliese yra keletas nemažų gyvenviečių, tad didelė tikimybė, kad šį nusikaltimą prieš gamtą atliko asmuo gyvenantis netoliese. Visa informacija ir pareiškimas perduotas policijos pareigūnams ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriui“, – teigė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Jolanta Radžiūnienė.
Anot direktorės, šį kartą nusikaltėlį pavyko užfiksuoti itin aiškiai – vaizdo įraše matyti ir automobilio markė, ir numeriai, ir ką daro žmogus, kokias atliekas išmeta.
„Mūsų kameros yra skirtos gamtinių reiškinių stebėjimui, bet pasitarnauja ir kaip prevencinė priemonė“, – džiaugėsi parkų direktorė J. Radžiūnienė.
Bauda gali siekti daugiau nei 4 tūkst. eurų
Kaip portalui lrytas.lt teigė Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis, už aplinkos teršimą atliekomis taikoma nuobauda pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį.
„Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas, pavyzdžiui, aplinkos užteršimas mažesniu kaip100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 550 iki 1500 eurų. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 3000 iki 4300 eurų“, – teigė Lietuvos policijos atstovas.
Pavasaris – atliekų atsikratymo sezonas
Pasak Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės, jei pareigūnai nusikaltusį asmenį įpareigos surinkti tas atliekas, tai turės padaryti jis. Jei ne, atliekomis pasirūpins parko darbuotojai.
„Vis tik statybinės atliekos – ne vienintelė problema. Pavasarį, kaip ir rudenį, prasideda padangų keitimo sezonas. Su kolega apvažiavome dalį parkų teritorijos ir parsivežėm 12 išmestų padangų. O sezonas dar tik prasideda. Be to, keliai tapo pravažiuojami, išdžiūvę, nebeslidūs. Tad netrukus prasidės padangų keitimas ir jų daug mėtysis pakrūmėse“, – pasakojo J. Radžiūnienė.
Jos teigimu, praėjusiais metais kameros užfiksavo ne vieną „padangininką“, tad jos gelbsti gamtą nuo piktybinių šiukšlintojų.
Direktorės teigimu, žmonės taip elgiasi ne tik nesuvokdami daromos žalos gamtai, kai kuriems tai – verslas, pragyvenimo šaltinis.
„Asmenys pasiskelbia, kad išveža statybines atliekas, atvyksta krovininiu transportu, surenka tas atliekas ir išveža kur nors į pamiškę. Ir už tai pasiima pinigus. Keletą tokių atvejų pavyko išsiaiškinti, mat buvo rastos atliekos, pavyzdžiui, seni baldai, vonios plytelės, senos durys, langų rėmai. Ir ant kai kurių atliekų buvo nurodyti ir adresai, ir žmonių pavardės. Informacija buvo perduoda policijos pareigūnams ir asmenys buvo išaiškinti“, – aiškino J. Radžiūnienė.
Į aikšteles priima visas atliekas, net ir pavojingas
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius portalui lrytas.lt teigė, kad visoje Lietuvoje veikia didelių gabaritų atliekų aikštelės – kiekvienoje savivaldybėje jų yra bent po vieną. Vilniaus mieste jų yra penkios, šiais metais planuojama atidaryti dar šešias.
„Šiose aikštelėse priimamos beveik visos atliekos – statybinės atliekos, padangos, buitinė technika, elektronika, taip pat ir pavojingos atliekos – dažai, lakai ir visa kita chemija, izoliacinės atliekos, stiklas ir t.t. Aikštelėse galima nemokamai priduoti beveik viską, tik ne mišrias komunalines atliekas. Internetinėje svetainėje galima rasti informaciją apie normatyvus, kiek pagal atliekų rūšį, tūrį ir svorį jų galima nemokamai priduoti į atliekų aikšteles. Jei atvežama daugiau nei numatyta norma, už jas taikomas minimalus mokestis“, – teigė T. Vaitkevičius.
Visą informaciją, kur yra aikštelės, jų darbo laiką ir kokias atliekas galima į jas atvežti, rasite internete www.vaatc.lt. Taip pat visoje Lietuvoje yra regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atliekų aikštelių surinkimo tinklas. Kiekviena regioninė įmonė turi savo internetinius puslapius ir juose galima rasti visą informaciją apie atliekų priėmimą.
Atliekų kultūros tendencija – teigiama
Pasak T. Vaitkevičiaus, žmonės vis daugiau atliekų priduoda į aikšteles ir apie tokią atliekų pridavimo paslaugą žino. Todėl atliekų kultūros tendencija Lietuvoje juda teigiama kryptimi.
„Kiekvienais metais apie 40 proc. daugiau žmonių atveža atliekas į aikšteles. Todėl manau, kad tokie atvejai, kaip užfiksuotas asmuo Verkių parke pilantis atliekas į pamiškę, yra žmogaus apsileidimo, sąmoningumo trūkumo problema.
O nelegalų atliekų išvežimo verslą kontroliuoti ir problemą pareigūnai turi spręsti valstybiniu mastu. Tai yra nelegalius darbas ir nelegalios remonto paslaugos. Todėl kai kam gali atrodyti, kad sumoka už paslaugas pigiau. Ta pigumo kaina – atliekos po remonto išvežamos dideliais kiekiais į pamiškes“, – tikino T. Vaitkevičius.
