Tarptautinės miškų dienos proga, kovo 21 d., visuose 26 VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose bus keliami inkilai, skirti pasitikti sugrįžtančius paukščius, taip prisidedant prie jų išlikimo ir gamtos išsaugojimo.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio gamtotvarkos specialisto Mindaugo Ilčiuko teigimu, laukiant kasmetinės šventės paprasta ir patiems pasigaminti inkilą, tačiau būtina žinoti tam tikras taisykles, kad darbas nenueitų veltui ir inkilai būtų naudojami pagal paskirtį.
„Gaminant inkilą reikėtų pradėti nuo klausimo, kokiems paukščiams jis bus skirtas. Pagal tai pasirenkame medžiagas, kurios yra tinkamos jo gamybai“, – sako daug laiko miške praleidžiantis M.Ilčiukas.
Vieni populiariausių inkilų, anot miškininko, kuriuos nesunku pasigaminti patiems – uoksiniai ir lentiniai. Pastarieji itin plačiai naudojami Lietuvoje ir yra skirti musinukėms, zylėms, varnėnams, raudonuodegėms bei kitiems uoksiniams paukščiams.
„Svarbu žinoti, kad šių inkilų gamybai yra naudojamos sausos, neobliuotos lentos, nes paukščiams labai svarbūs nelygūs paviršiai, į kuriuos yra patogiau įsikabinti, ypač jaunikliams apleidžiant inkilą. Lentų storis turėtų svyruoti nuo 1,5 cm iki 2,5 cm, tačiau inkilo stogui reikėtų rinktis storesnę lentą, kadangi ji lėčiau pūva. Galima stogą apskardinti – taip padidinsime inkilo ilgaamžiškumą“, – pataria specialistas.
Gaminant inkilą nėra būtinas dvišlaitis arba specialiai pakreiptas stogelis, svarbiau, kad jis būtų pagamintas iš vientisos lentos ir platesnis už inkilą. Stogo kraštai turi būti iškišti į priekį per 4-6 cm, o į šonus – per 2-3 cm.
„Kadangi smulkiesiems giesmininkams keliami inkilai turi būti valomi kasmet, patariu jų stogelius pritvirtinti naudojant 2 vinis, juos įkalant iki pusės. Tai padės lengviau nuimti stogelį, valant inkilą. Yra įvairių atidaromų inkilų, tačiau jų konstrukcija sudėtingesnė. Apsaugai nuo genių, kurie stipriu snapu praplatina inkilo landą išplėšdami lizdą, padės apskardinta inkilo landa. Lakta arba kitaip tariant, pagaliukas prie inkilo landos – nepageidautinas atributas, nes palengvina plėšrūnams inkilo išplėšimą“, – tikina septynerių metų darbo patirtį turintis miškininkas M. Ilčiukas.
Siekiant apsaugoti inkilą nuo greitesnio supuvimo ir pasirūpinti paukščių saugumu, reikia atkreipti dėmesį ir į jo dugno bei priekinės sienelės gamybą.
„Inkilo dugną reikėtų įleisti į jo vidų, o ne kalti iš apačios, tai užtikrins stabilumą ir apsaugos dugną nuo puvimo ir iškritimo. Priekinei sienelei rekomenduoju naudoti tvirtą, gerai išdžiūvusią, vientisą lentą, kadangi atsiradus įskilimui jame gali įstrigti paukščio koja ir sukelti pavojų jo gyvybei“, – sako patyręs miško specialistas.
Pasigaminus lentinį inkilą, reikia žinoti ir kur jį pakabinti, kad paukščiams jis būtų naudingas. Priklausomai nuo paukščių rūšių, kuriems yra skirtas inkilas, skiriasi jo pakabinimo aukštis ir konkreti kabinimo vieta, todėl Valstybinių miškų urėdija kviečia kartu kelti inkilus kasmetinėje šventėje „Paukščiai grįžta namo“, kurioje parodys, kaip tai atlikti taisyklingai.
