Privalumai – akivaizdūs
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Rėda Bistrickaitė pasakojo, jog pirmaisiais apželdintais stogais galėtume laikyti kabančiuosius Babilono sodus, įrengtus IV a. pr. m. e.
Šiuo metu įrengiami apželdinti stogai, anot KTU mokslininkės, atitinka ekologiškos ir darnios statybos principus: kompensuoja dėl statybų prarastus žaliuosius plotus, gerina ne tik stogo, bet ir viso pastato estetinį vaizdą, izoliuoja garsą (augalai – natūralūs garso izoliatoriai, pagerinantys garso izoliaciją iki 8 dB), sumažina pastato temperatūros ir drėgmės reguliavimo kaštus, grynina aplinkos orą.
Miestuose, kur per liūtis skęsta automobiliai ir patvinsta cokoliniai pastatų aukštai, apželdinti pastatų stogai, ypač jei jų – didesnis plotas, pasitarnautų sulaikant lietaus vandenį, kas reiškia, jog į nuotekų tinklus patektų mažiau paviršinių nuotekų.
Ypač karštomis vasaromis, oro temperatūrai perkopus 28–30 laipsnių, apželdinti stogai gali ją sumažinti 3–4 laipsniais – tokius skaičiavimus pateikia Vokietijos mokslininkai.
„Žaliasis stogas pilkus plotus miestuose paverčia žaliosiomis oazėmis. Jis – gyvas organizamas, nes ant stogų susodinti augalai tampa prieglobsčiu gyvūnijai, vabzdžiams, drugeliams, į miestus grįžta paukščiai, atsigauna betoninis miestas“, – komentavo pašnekovė.
KTU mokslininkė pritartų, jog želdinti reikėtų visus, net ir neeksploatuojamus stogus, ypač dengtus bitumo mase, kurie karštomis dienomis skleidžia blogus kvapus ir teršia aplinką.
Stogai gali būti apželdinti intensyviai arba ekstensyviai. Ekstensyvus – toks stogo apželdinimas, kuriams nereikalinga papildoma priežiūra. Nereikliems augalams pakanka 2–18 cm mineralinio substrato sluoksnio. Ant tokio stogo gali sužaliuoti veja, augti gėlės, samanos, vaistažolės ar daržovės. Toks stogo apželdinimo būdas tinkamas seniems daugiabučiams namams, ant jų stogų gyventojai galėtų įsirengti poilsio zonas ar nedidelius sodelius.
Intensyvus stogo apželdinimas reikalauja ne tik intensyvios priežiūros, bet ir solidžių investicijų, todėl toks sprendimas tinkamiausias naujai statomiems pastatams. Šiuo atveju reikalingas 40 cm storio substrato sluoksnis: ant stogo gali sužaliuoti neaukšti medžiai, krūmai, vejos.
Anot R. Bistrickaitės, gyventojai vis dažniau svarsto, ką rinktis – želdinti stogą ar įrengti saulės kolektorius. Pasirodo, abu norus galima suderinti, mat apželdinus stogą, jis neįkaista, todėl saulės baterijos veikia maksimaliai efektyviai. Pavyzdžiui, vokiečiai renovuodami mokyklą Berlyne pasirinko būtent tokį sprendimą – įrengė saulės kolektorius ir apželdino pastato stogą.
Pasigendama ūkiškumo
Stogus želdinančios bendrovės vadovas Vytautas Čimelius taip pat pabrėžė, jog miestuose pagausėjus apželdintų stogų, sumažėtų oro tarša, triukšmas. Būtent dėl pastarojo dažnai sužaliuoja oro uostų pastatų ar aplinkiniai stogai. Ant apželdintų stogų lizdus suka paukščiai, apsigyvena vabzdžiai.
Po liūčių su nuotekomis nuo apželdintų stogų, perdangų, automobilių stovėjimo aikštelių mažiau teršalų patenka į lietaus nuotekų sistemas, o iš šių – vandens telkinius. Skaičiuojama, jog žalieji stogai sulaiko 50–90 proc. lietaus vandens, arba 30–120 litrų / kv. metrui. O Lietuvoje statoma objektų, kurių stogo plotas viršija 20 tūkst. kv. m.
„Kuriamos apželdintų stogų sistemos, kurių tikslas – išgarinti daugiau vandens. Arba, priešingai, kuo daugiau vandens sukaupti augalams, kad šie žaliuotų ir esant itin aukštai temperatūrai. Yra įvairių elementų, integruojamų į sistemą, kurie neleidžia ištekėti vandeniui. Jei viskas teisingai suskaičiuota, į nuotekų sistemą gali nenukristi nė lašas vandens“, – paaiškino pašnekovas.
Apželdinus didesnį stogų plotą, miestuose oras taptų drėgnesnis, sumažėtų teršalų. Specialisto žodžiais, būtent dėl šių priežasčių kai kuriuose užsienio miestuose naujai statomų pastatų plokščiuosius stogus želdinti privalu, visų pirma, gerinant oro kokybę. Apželdinti galima ir daugiabučų, gamyklų stogus.
Pašnekovas Lietuvoje pasigenda toliaregiško požiūrio: apželdintas stogas tarnauja iki pusšimčio metų, jis 2–3 kartus prailgina stogo hidroizoliacijos eksploatavimo laiką. O kur dar po liūčių tvinstančios didmiesčių eismo arterijos, tarnybų darbas, sugadinti automobiliai, draudimo išmokos... V. Čimelius įsitikinęs – stogų želdinimas turėtų būti reglamentuojamas įstatymu, ypač kalbant apie naujas statybas ir daugiabučių renovaciją.
Beje, skaičiuojama, kad jei įmonės ar gyventojai apsisprendžia, jog norėtų gyventi ar dirbti pastate, kurio stogas apželdintas, dažniausiai už jį yra pasiryžę sumokėti iki 5 proc. daugiau.
Aktualu miestiečiams
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos ir darnaus vystymosi politikos grupės vyriausioji specialistė dr. Judita Liukaitytė-Kukienė komentavo, jog apželdinti stogai miestams padeda prisitaikyti prie klimato kaitos. Besikeičiant klimatui Lietuvoje vis dažniau sulaukiama itin smarkių liūčių, kuomet vienos liūties metu iškrenta mėnesio kritulių norma arba ilgesnių ir intensyvesnių karščio bangų.
Vykstant tokiems reiškiniams, anot pašnekovės, ypač nukenčia miestuose gyvenantys žmonės, per karščio bangas patiriantys ne tik didesnį karščio poveikį sveikatai, bet ir varginantį oro užterštumą. Specialistė taip pat išskyrė svarbiausias žaliųjų stogų savybes: valo orą, mažina miestų temperatūrą, o liūčių metu sulaiko lietaus vandenį.
