Vieta – ne tik sąvartyne
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybinių medžiagų instituto direktorius dr. Rimvydas Stonys patvirtina – lietuvių mokslininkai laboratorijose ieško būdų, kaip įvairios atliekos, dūlančios sąvartynuose ir didinančios taršą – plastikas, popierius, komunalinių ir medicininių atliekų bei biokuro deginimo pelenai, šlakai – galėtų pasitarnauti kuriant statybines medžiagas.
Verslininkai, anot pašnekovo, noriai investuoja į mokslinius tyrimus, kurių tikslas gamybos procese susidarančias atliekas panaudoti pakartotinai, užuot jas kaupus ar gabenus į sąvartynus.
Ateityje į statybų aikšteles turėtų atkeliauti ilgaamžis ir taršą mažinantis modifikuotas autoklavinis akytasis betonas, pastatų šiltinimui skirtos biopoliuretano putos su biokuro deginimo pelenais, biokompozitinės plokštės su pluoštinių kanapių spalių užpildu, lengvasvoris betonas su polistireninio putplasčio granulių užpildu ar aukštoms temperatūroms atsparus betonas su grafeno oksido priedu. Ekologiškų namų statytojai turėtų susidomėti pastatams šiltinti skirtomis plokštėmis, gaminamomis iš vilnos verpalų gamybos atliekų.
VGTU Aplinkai draugiškų konstrukcinių, kompozitinių medžiagų ir aplinkosauginių technologijų centre mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos verslo įmonėmis, kuria aplinkai draugišką, ugniai atsparų betono mišinį, keraminę kompozitinę medžiagą, asfalto mišinį, betono ir armuoto betono elementus su kartą jau naudotomis medžiagomis, polimerą, armuotą perdirbtomis ar pakartotinai naudojamomis medžiagomis, monolitinę tuštymėtąją plokštę ir kitas medžiagas. Bent dalis šių medžiagų, tikimasi, netolimoje ateityje atsidurs statybų aikštelėse.
Pagrindinis mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimo tikslas, jog aplinkai nekenksmingos konstrukcinės, kompozitinės medžiagos ir statybos technologijos prisidėtų prie sunaudojamų medžiagų ir suvartojamos energijos mažinimo.
Pavyzdžiai – ne vien užsienyje
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius dr. Ernestas Ivanauskas priminė, jog per pusšimtį metų pagaminto plastiko perdirbta mažiau nei 10 proc. Deja, nemaža plastiko atliekų dalis vis dar atsiduria sąvartynuose, jomis teršiama gamta, jos patenka į upes, ežerus ar jūras.
Iš perdirbto plastiko užsienio šalyse gaminami įvairūs statybos produktai, pavyzdžiui, nutekamieji latakai ir kanalizacijos vamzdžiai. Nyderlanduose veikia 30 metrų ilgio dviračių takas, kurio 70 proc. dangos pagaminta iš perdirbto plastiko, o likusioji – iš polipropileno. Šioje atkarpoje Nyderlanduose bandomas naujas produktas: gamykloje pagaminti segmentai klojami ant tinkamai paruošto, pavyzdžiui, smėlio pagrindo. Segmentai gaminami tuščiaviduriai, į juos galima įvesti nutekamąsias sistemas, dujotiekio ar elektros linijas.
KTU taip pat šiuo metu analizuoja galimybes, kaip sukurti surenkamųjų, iš perdirbto plastiko pagamintų segmentų, gamybos technologiją, tinkamą pėsčiųjų takams ir aikštelėms, bei tiria jos ilgaamžiškumo savybes. Taip pat kuria geopolimerinį betoną, galintį visiškai pakeisti įprastą cementą, kurį gaminant pasaulyje į aplinką patenka apie 7 proc. viso CO2 kiekio.
KTU mokslininkai, kurdami statybines medžiagas naudoja biomasės, buitinių atliekų pelenus, nuotekų dumblo granules ar elektros laidų plastikines atliekas. Į kai kuriuos tyrimus investuoja verslo įmonės. Visų šių laboratorijose gimstančių statybinių medžiagų tikslas – taupyti gamtos išteklius, sykiu pratęsti gaminių naudojimo laiką.
E.Ivanauskas pasakoja, kad į Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centrą dar prieš kelerius metus kreipėsi bendrovė, gaminanti ir parduodanti aukštos kokybės granito skaldą. Jos tikslas buvo pakartotinai panaudoti skaldos perdirbimo procese susidarančias aplinką teršiančias atliekas. Bendrovės užsakymu buvo atlikti maltų ir nemaltų granitinės skaldos gamybos atliekų panaudojimo įprastiniuose, savaime tankėjančiuose, ypatingai stipriuose betonuose bei sausų mišinių gamyboje tyrimai, pasiūlyta alternatyvų, kur galima panaudoti granito skaldos atliekas. Pavyzdžiui, gaminant sausus cementinius mišinius ir net keraminių plytelių klijus.
Nauda – ir žmogui
Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis atkreipė dėmesį, jog pasaulyje kasmet susidaro mažiausiai 1,3 mlrd. tonų įvairių atliekų, iš kurių perdirbama tik nedidelė dalis. Ir nors šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje visiškai atliekų išvengti neįmanoma – vis aktyviau ieškoma naujų galimybių, kaip jų kuo daugiau perdirbti ar pakartotinai panaudoti, bet ne kaupti sąvartynuose.
„Dauguma statybinių atliekų yra inertiškos ir perdirbamos. Pavyzdžiui, iš statybinio betono, plytų ir kitų statybinių konstrukcijų galima gauti įvairių frakcijų skaldą, naudojamą keliams remontuoti, o statybinio stiklo atliekas panaudoti stiklo gamybai. Plačiai paplitęs metalo gaminių perdirbimas“, – komentavo pašnekovas. Statybinės atliekos, įskaitant stiklą, perdirbamos ir Lietuvoje. Susmulkintos betono atliekos dažniausiai naudojamos vietoje skaldos arba gaminant mažesnio stiprumo betoną.
Pasaulyje egzistuoja įvairiausių idėjų. Pavyzdžiui, sunkiai perdirbamus senus plastikinius maišelius panaudoti lengvų plytų, kurios galėtų būti skirtos patalpų ar lauko zonų padalijimui, gamyboje.
„Akivaizdu, kad kuo daugiau rinkoje bus produktų iš atliekų, tuo daugiau bus sutaupoma gamtos išteklių, mažės gamybos sąnaudos, verslas kurs naujas darbo vietas, o svarbiausia – turėsime švaresnę aplinką ir prisidėsime prie gamtos saugojimo. Kai netinkamai tvarkome atliekas, turime neigiamų pasekmių gamtai ir žmonėms, ypač jei atliekos dėl jose esančių metalų ir kitų toksinių medžiagų yra pavojingos. Pavyzdžiui, stogo dangai naudojamame šiferyje esantis asbestas yra kancerogeniškas. Tiesa, pavojų žmogaus sveikatai jis gali kelti tik tada, kai yra laužomas“, – priminė aplinkosaugos specialistas.
Perdirba mažiau nei galėtų
Kelius ir gatves tiesiančios bendrovės generalinis direktorius Žydrius Baublys pasakojo, jog bendrovė nusidėvėjusį asfaltą panaudoja naujo asfalto gamyboje. Per metus sunaudojama apie 15 tūkst. tonų perdirbto asfalto granulių – jos dedamos į kai kurias asfalto mišinių rūšis. Tokiu būdu išsaugomas analogiškas kiekis išteklių, išgaunamų žvyro ar dolomito karjeruose. „Teoriškai galėtume per metus perdirbti ir sunaudoti apie 40–50 tūkst. tonų nuimto asfalto granulių, bet, deja, vykdant kelių statybos darbus Vilniaus apskrityje jų tiek nesusidaro, o iš tolesnių regionų jų atsivežti ekonomiškai nenaudinga“, – komentavo Ž. Baublys.
Bendrovė perdirba ir kelių bei gatvių statybos projektuose susidarančias betono ir gelžbetonio atliekas. Surinktas betono ir gelžbetonio laužas yra susmulkinamas ir dedamas į betono skaldos mišinius. Bent kol kas šios medžiagos antrinis panaudojimas sudėtingas. Būna, jog iš betono ir gelžbetonio atliekų gauta skalda kaupiasi metų metus, nes nėra tinkamo objekto joms panaudoti, o kartais atsitinka taip, kad tokios perdirbtos medžiagos pritrūksta. Gauto medžiagos mišinio granulometrija yra netolygi, todėl jo negalima naudoti kelių ir gatvių dangų konstrukcijose. Taip pat medžiagos mišinio atsparumas trupinimui ir šalčio ciklų poveikiui dažnai nesiekia reikalaujamų rodiklių pagal normatyvinius dokumentus, todėl mišinių neįmanoma panaudoti net pagrinduose po šaligatviais.
Dažniausiai iš statybinių atliekų pagaminti skaldos mišiniai panaudojami įrengiant pagrindus po betoninėmis grindimis pastatuose, laikiniesiems privažiavimo keliams bei kai kurių privačių užsakovų statomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Per metus bendrovė perdirba apie 15–20 tūkstančių tonų betono laužo.
