Kenkėjus naikinanti įmonė „Dezinfa“ skelbia, jog Norvegijos Bergeno universiteto atliktas tyrimas parodė, kad Kalėdų eglutėje gali slypėti apie 2,5 tūkst. įvairių smulkių gyvūnų. Kaip teigė šios bendrovės kenkėjų kontrolės ekspertas Žygimantas Žalnerauskas, vasarą arba rudenį ant eglių padėti įvairių vabzdžių kokonai, patekę į šiltą namų aplinka, gali išsiristi, todėl iškyla pavojus, kad neprašyti svečiai pasklis po kambarius.
„Žinoma, su Kalėdų eglute parsinešti nepageidaujamų svečių tikimybė nėra didelė, vabzdžiai dažniausiai būna nepavojingi ir greitai žūsta, visgi per šventinį laikotarpį sulaukiame skambučių su klausimais apie po grindimis ar kilimu ropinėjančius gyvius. Norint išvengti susidūrimo su jais, rekomenduojama prieš įsigyjant gyvą eglutę smarkiau papurtyti ar palaikyti kelias valandas šiltoje patalpoje, pavyzdžiui, laiptinėje“, – sakė ekspertas.
Ant eglių žiemoja įvairių vystymosi stadijų gyviai
Gamtos tyrimų centro Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresnysis mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakojo, kad vabzdžiai žiemoja reaguodami į trumpėjančias dienas. Todėl rudenį nustoja vystytis ir pradeda žiemoti.
„Jiems reikia tik šiek tiek neigiamos temperatūros, tiek, kiek, pavyzdžiui, buvo praėjusį gruodžio mėnesį, o patekę į šiltesnę aplinką jie vėl pradeda vystytis. Jeigu Kalėdų eglutė paimta iš gamtos, ten gali daug visokios gyvybės būti. Į namus pakliūva visi, kas ant jos gyvena ar žiemoja – įvairių stadijų vabzdžiai – nuo lervų iki suaugusių. Jie kambaryje gali pradėti toliau vystytis“, – sakė E. Budrys.
Gali suplasnoti ir drugelis
Pasak E.Budrio, eglė – vienas pagrindinių Lietuvos medžių, tad ant jos šakų ar po žieve gali būti pačių įvairiausių bestuburių gyvūnų – nuo blakių ir voriukų, kurie gali slėptis lapijoje iki suaugusių drugelių, kurie žiemoti gali būti įsitaisę po senesnės eglės žieve.
„Kai eglės spygliai nubyra, juos sušluojame, būtų gerai juos po to kompostuoti. Tad ir eglėje žiemojančiiais vabzdžiiais reikėtų tinkamai pasirūpinti. Šių smulkių gyvūnų išgelbėti greičiausiai nepavyks. Reikėtų juos tiesiog išnešti iš namų atgal į gamtą. Jie ten žus, o pavasarį juos kiti gyvūnai suės. Tokie yra natūralūs gamtos procesai. Taip pat galima tokius bestuburius gyvūnus vištoms ar kanarėlėms sulesinti“, – paaiškino E. Budrys.
Pataria išnešti į lauką ir paleisti
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė teigė, kad kartu su Kalėdų eglute į namus atkeliavę bestuburiai – voragyviai ir vabzdžiai pavojaus nekelia nei žmonėms, nei naminiams gyvūnams ar augalams. Tokiu būdu iš gamtos į namus tikrai neatkeliaus ir neatsibus erkės.
„Jos žiemoti įsirausia nuokritose, lapuose. Nėra duomenų, kad erkės žiemoti rinktųsi medžius. Nedaug eglutėse ar kituose spygliuočiuose slepiasi ir įvairių vabzdžių ar kitų bestuburių, nes medis turėtų būti senas, kad susiformuotų įvairios nišos, tarpai žievėje. O į namus prieš Kalėdas atkeliauja gana jaunos eglutės“, – sakė L. Janulaitienė.
Pasak L. Janulaitienės, gamtoje tuščios vietos nėra. „Todėl jeigu mums nemalonu, neestetiška matyti tuos bestuburius gyvūnus arba norime, kad jie liktų gamtoje, reikėtų prieš parsinešant eglutę ar kankorėžių, viską atidžiai apžiūrėti, gerai nupurtyti“, – patarė L. Janulaitienė.
O jeigu iš eglutės vis dėlto kažkas išropojo, L. Janulaitienė rekomendavo pagauti tokį smulkų gyvūną į stiklinį indą ir išnešus į lauką išleisti kur nors prie medžio ar atkapsčius žemės gabalėlį, arčiau senos žolės – gal tokiu būdu vabzdys ar voragyvis išgyvens.
