Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas sakė, kad stintos šiemet vėluoja 2-3 savaites, o verslinės žvejybos pikas paprastai būna kovo mėnesį.
„Daug ką lemia oro sąlygos ir žuvų mityba Baltijos jūroje. Jei vanduo aukštai pakilęs, stintos praplaukia į nerštavietes ir žvejų laimikis būna prastas. Kai Kuršių marias padengia ledas, stintų pagaunama daugiau. Stintų mažėja jau porą metų iš eilės, bet prieš trejus metus jų buvo tiek daug, kad visi stebėjosi – iš kur tiek! Bet prieš tuos metus jų irgi mažėjo“, – pasakojo V. Marozas.
V. Marozas priminė, kad nors žvejai mėgėjai stintų gali gaudyti kiek nori, tam tikri apribojimai egzistuoja tiems, kurie šias žuvis gaudo nuo Palangos tilto su ne didesniu nei 3 metrų skersmens tinkliniu samčiu. Tokiu būdu stintų per vieną žvejybą galima pagauti daugiausiai 15 kilogramų.
Turistų stintų šventėse daugėja
Nepaisant laimikio kiekio, Palangoje ir Neringoje kiekvienais metais vyksta stintų šventės ir lankytojų jose netrūksta.
„Ši mažytė, agurkais kvepianti žuvis yra tapusi žiemos žuvies simboliu. Jos galima paragauti tik žiemą, kitais metų laikais ji būna termiškai apdorota. Nesvarbu, kiek tais metais žuvies, bet turistų stintų šventėse visada būna daugybė, jų skaičius tikrai auga. O kiek žvejai stintų pagaus, lemia oro sąlygos. Pavyzdžiui, dabar jūroje audros, banguota, tad žvejai negali išplaukti ir gaudyti žuvų“, – pasakojo stintų šventę organizuojančio Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė.
Pasak jos, kai tik Kuršių marios užsitraukia ledu, žvejai stintas gaudo ten. Kai kurie žvejoja nuo Palangos tilto arba pakrantėje Smiltynėje. Dar kiti žvejai stintų plaukia į Baltijos jūrą.
Stintas prognozuoti sunku
Tuo tarpu Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys teigė, kad klausimas, ar stintų daugėja, ar mažėja, kyla kasmet, o atsakymas – pakankamai paprastas.
„Šių žuvų visi laukia, o jos pasirodo skirtingu laiku. Taip yra, nes ši žuvis labai sunkiai prognozuojama. Vasarą ji gyvena ir maitinasi Baltijos jūroje. Žiemą plaukia neršti į Kuršių marias arba Nemuno deltą. Jaunikliai čia ritasi ir per marias migruoja į jūros priekrantę. Tačiau mes nežinome, kaip ištekliai pasiskirsto jūroje, nežinome apie jauniklių išgyvenamumą. Jei galėtume pamatuoti, kiek žuvies yra jūroje, tada ką nors prognozuoti būti lengviau. Pamenu, 2011-aisiais buvo kalbos, kad stintų yra pergaudyta, kad jos smulkėja, jų labai mažėja – situacija buvo piešiama prastai. Bet štai kitais metais, netikėtai, stintų skaičius iš tikrųjų buvo rekordinis“, – prisiminė L. Ložys.
Vienas nerštas gali pakoreguoti bendrą statistiką
L. Ložio kolega, Gamtos tyrimų centro mokslininkas Žilvinas Pūtys pridūrė, kad stintų laimikiai skirtingais metais skiriasi 3-4 kartus. O tai nėra būdinga žuvims, kurios gyvena ilgiau, pavyzdžiui, 10 metų, kaip starkiai ar karšiai.
„Stintos yra trumpaamžės, gyvena daugiausiai iki penkerių metų. Tokių žuvų gausumas priklauso nuo to, kokia tam tikrais metais neršto sėkmė. Tad vienų metų nerštas gali lemti didelį pokytį. O, pavyzdžiui, ilgiau gyvenančių starkių ar karšių vienas nerštas turi daug mažiau įtakos bendram žuvų gausumui. Tokių ilgaamžių žuvų gausumas kinta dėl visai kitų priežasčių – klimato kaitos, žvejybos intensyvumo“, – paaiškino Ž. Pūtys.
Mokslininkai pridūrė, kad palyginus dvidešimties metų stintų laimikius, matyti, jog bendra tendencija yra ta, jog šios žuvies laimikiai Lietuvoje ir kaimyninėje Kaliningrado srityje auga. Be to, mūsų šalyje stinta darosi viena svarbiausių žuvų rūšių pagal supirkimo kainas.
