Tyrė privačias valdas
Namelis ant gręžtinių pamatų. Ant medžių kelmų užkelta medinė trobelė. Namukas ant ratų, atitemptas į išžvyruotą miško aikštelę. Pavėsinės, virtusios nameliais su pamatais. Tai – tik keli radiniai Molėtų rajono miškuose, kuriuos išžvalgė Aplinkos ministerijai pavaldžios tarnybos.
Pernai Aukštaitijoje jos ištyrė 25 privataus miško valdas ir pradėjo 13 administracinių tyrimų dėl galimai neteisėtai sunaikintų miškų, pastatų statybos miško žemėje, dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir kitokių.
„Ežeringas Molėtų rajonas – viena patraukliausių vietų poilsiui. Ir viena rizikingiausių.
Mūsų specialistai pažiūrėjo ortografines miškingų vietovių, esančių greta vandens telkinių, nuotraukas. Kilo įtarimų, kad jose yra pridygę nelegalių statinių. Štai todėl ir buvo sumanyta tai patikrinti“, – sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Po jų vizito į ežeringą Molėtų kraštą buvo pradėti minėti administraciniai tyrimai. 4 – dėl ribojimo lankytis miške, 9 – dėl statinių miško žemėje, 2 – dėl dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir dar 2 – dėl neteisėtų miškų kirtimų.
Statyboms – surištos rankos
Jeigu žmogus savo miške tarp medžių įspraudžia nediduką namelį, kad jame pernakvojęs galėtų sumerkti meškeres į ežerą, kodėl tai laikoma nusižengimu?
„Miške negalima statyti gyvenamosios paskirties pastatų, – patikino Valstybinės miškų tarnybos direktorius Albertas Kasperavičius, cituodamas Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl statybų privačioje žemėje. – Net ir privačiame miške galima susiręsti nebent stoginę ar dvisienę pavėsinę – tai, kas apsaugo nuo lietaus ar vėjo ir tinka trumpam poilsiui.“
Taigi statybų pagundai miško turintys žmonės turi atsispirti net tada, jeigu tarp medžių plyti pievelė.
Pasak A.Kasperavičiaus, statybai gauti leidimą būtų įmanoma nebent tada, kai ta teritorija yra ne miško žemė ir ne miško aikštė ar panaši atvira erdvė, kuri nėra inventorizuota kaip miško žemė. Tiksliau, jei tai yra žemės ūkio naudmenos, pavyzdžiui, pieva, ganykla ar panašiai.
„Priešingu atveju privalu mokėti kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Kokią ir kaip – tvarką yra nustačiusi Vyriausybė.
Šios kompensacijos dydis priklauso nuo miškų grupės, medyno amžiaus, tūrio. Jis skaičiuojamas tik tada, kai kitomis naudmenomis verčiama teritorija patenka į Miškų įstatyme numatytus išimtinius atvejus, pavyzdžiui, jei kada nors ten būta sodybos. Tačiau kelias iki statybos leidimo šiuo atveju – sudėtingas“, – sakė A.Kasperavičius.
Vieni gudresni už kitus
„Teisės aktai galioja visiems, ribojimai – taip pat. Bet miško savininkai dažnai pavėsines paverčia nameliais ant pamatų, malkinėmis, pirtimis, kai kada net nuomoja statinius poilsiautojams. Taigi pažeidimai, kurie padaryti Molėtų rajone, atsirado ignoruojant teisės aktų reikalavimus.
Miškuose negali būti tokių statinių. O jei reikia sandėliuko miško priežiūrai skirtiems įrankiams susidėti, yra teisinis kelias – net ir toks kuklus statinys turi būti numatytas miškotvarkos projekte“, – kalbėjo M.Norbutas.
O dabar, jo teigimu, žmonės gudrauja. Buvo tokių, kurie, sužinoję apie patikrą, pranešė, kad jų miškas pavogtas. Atliekant tyrimus aiškinamasi, ar tai iš tikrųjų būta vagystės, ar savavališkai iškirsti brandūs medžiai ir taip gamtai padaryta žala.
„Žala gamtai padaroma ir kitaip – sugadinama miško paklotė nukasant viršutinį jos sluoksnį ir užpilant smėlio dangą, kad būtų patogu prieiti prie vandens telkinio. Dažnai į jį nutįsta ir lieptai, nors jų ten negali būti. Ir taip prasižengiama“, – sakė M.Norbutas.
Kita vertus, tie ribojimai, anot viceministro, ne šiaip sau sumanyti. Lietuva pagal infrastruktūros plėtrą yra Europos „pirmūnė“. Ir tai nėra gerai. Todėl laikas baigti padriką plėtrą ir koncentruoti statinius miestuose ir miesteliuose, panaudojant jau esamą infrastruktūrą.
Nestokoja „išradingumo“
Ar buvo labiausiai šokiravusių pažeidimų?
„Labiausiai šokiruoja žmonių, norinčių apeiti įstatymų reikalavimus, išradingumas“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė. Ji su kolegomis Molėtų rajono Labanoro regioninio parko rekreacinėse teritorijose lankėsi rudenį.
„Teisės aktai numato, kad pavėsinė gali būti dvisienė. Tačiau žmonės įsigudrino ir kitas dvi sienas padarė iš nuleidžiamų metalinių žaliuzių. Esą jas juk galima pakelti. Bet taip atsiranda gyventi pritaikytas pastatas.
Žmonės atsitempia į mišką ir kilnojamuosius namelius, kurių saugomose teritorijose statyti išvis negalima. Ir taip, užuot pailsėję, tik prisikviečia rūpesčių.
Tyrimas paliudijo, kad tai yra valdomas procesas. Dauguma miškų paežerėse savininkų pašalino nelegalius statinius, užtvaras, ištempė lauk ir tuos kilnojamuosius namelius. Yra ir nugriovusių savo nelegaliai suręstą pirtį“, – kalbėjo V.Valantiejienė.
Apskritai visi šie tyrimai vyksta ne dėl to, kad pailsėti savo miške sumanę žmonės būtų persekiojami.
„Saugomose teritorijose miškai negali būti užstatomi. Tai svarbu gamtai, augalijai, gyvūnijai, kraštovaizdžiui. Statybos iš esmės keičia kraštovaizdžio pobūdį.
Jei miškuose atsiranda namelių, padidėja ir lankytojų intensyvumas, suardoma miško paklotė. Ir tai aplinkosaugos požiūriu jau yra blogai“, – paaiškino V.Valantiejienė.
Dėmesys – rekreacinėms teritorijoms
Laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas pavedė Valstybinei miškų tarnybai bei kitoms institucijoms – Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai – sudarant metinius veiklos planus nepamiršti rekreacinių teritorijų stebėsenos.
Rekomenduojama daugiau dėmesio skirti tose teritorijose vykdomai rekreacinei veiklai ir jose esančių miškų priežiūrai. O apie patikrinimų rezultatus informuoti Aplinkos ministeriją.
Tokia sustiprinta priežiūra leistų užkirsti kelią tokiems ir panašiems savivalės veiksmams visoje Lietuvoje.
Pasak M.Norbuto, Lietuvoje yra daug rekreacijai skirtų miškingų ir ežeringų vietovių. Joms ir bus skiriamas dėmesys, ir tai bus daroma ne metus ar dvejus, bet tęstinį laiką.
