Taromatų sistemos užsieniečiai pavydi ir mokosi, bet iššūkių ir Lietuvai dar yra

Užduotys griežtėja ir gėrimų gamintojams. Iki 2025 m. turės būti surenkama bei perdirbama bent 75 proc. plastikinių gėrimų pakuočių, iki 2030-ųjų – 90 proc.

Perimti patirtį, kuri geriausia. Ir pasirinkti naujausias technologijas. Būtent tokiomis nuostatomis vadovaujantis sukurta užstato administravimo sistema Lietuvą kilstelėjo į lyderes. Ir šiuo metu mūsų šalis iš mokinės tapo mokytoja, rodančia pavyzdį, kaip reikia tvarkyti plastikines gėrimų pakuotes.

92 proc. Štai tiek užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių, tiksliau – gėrimų bei silpnojo alkoholio butelių pernai buvo surinkta Lietuvoje. Ir visi jie buvo panaudoti kaip antrinė žaliava.

Tai vienas geriausių rodiklių pasaulyje, kuris išsiskiria dar ir tuo, kad tokio rezultato pavyko pasiekti vos per porą metų. Todėl ši patirtis yra ypač vertinga kitoms valstybėms.

Ją įvertino ir tarptautinė organizacija „Reloop“, siejanti žiedinės ekonomikos raida suinteresuotas valstybines institucijas, verslą bei nevyriausybines organizacijas.

Pasak jos vadovės Clarissos Morawski, Europos Parlamentas bei Europos Komisija nusprendė, kad žiedinė ekonomika, o kartu ir užstato sistema bei naujos žaliosios darbo vietos yra prioritetas.

„Šiuo metu tik užstato sistema leidžia pasiekti tokio rodiklio – surinkti ir perdirbimui perduoti 90 proc. gėrimų pakuočių. Kito būdo tiesiog nėra.

Lietuva yra viena iš šitos sistemos „žvaigždžių“, sugebėjusi pasiekti itin aukštą rodiklį per ypač trumpą laiką. Be to, sukurta inovatyvi gėrimų gamintojų ir importuotojų finansavimu paremta sistema užtikrina tai, kad pakuotės būtų surinktos“, – sakė Cl.Morawski.

Jos nuomone, daugeliui ES valstybių prireiks tokios užstato sistemos. Todėl Lietuva gretinama su Norvegija ir iš jų abiejų mokomasi.

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Agnės Bagočiutės, Europos Komisija bei ES šalys, taigi kartu – ir Lietuva diskutuoja apie tai, kaip sumažinti, o gal ir apskritai uždrausti kai kurių vienkartinių plastiko pakuočių gamybą.

Šiuo metu derybose svarstoma, kaip šalis – ES nares įpareigoti, kad jos iki 2025 metų atskirai surinktų ne mažiau kaip 75 proc. patiektų rinkai plastikinių gėrimo pakuočių, o iki 2030-ųjų – ne mažiau kaip 90 proc. plastikinės alaus, vaisvandenių, sulčių, vyno ir kitokių gėrimų taros“, – sakė A. Bagočiutė.

EK skatina visas ES valstybes, kad jos tai darytų arba naudodamos užstato sistemą, arba gamintojams bei importuotojams nustatytų atskiro taros surinkimo tikslus.

„Lietuvai dėl gerai veikiančios užstato sistemos šie įpareigojimai nekels daug iššūkių. Nebent reikės prisitaikyti, jei atsirastų užduotis surinkti ir didesnes pakuotes. Šiuo metu Lietuvoje surenkamos pakuotės nuo 100 ml iki 3 litrų. Be to, didžioji dalis jų yra surenkama būtent su kamšteliais“, – sakė A.Bagočiutė.

Ji užsiminė, kad siekiant surinkti butelius su kamšteliais, siūloma nustatyti tokius projektavimo reikalavimus, kad kamšteliai apskritai būtų neatskiriami nuo butelio.

Toks siūlymas teikiamas, nes gėrimų kamšteliai yra viena iš tų plastiko šiukšlių, kurių gausiausiai randama pajūryje. Bet dėl tokio reikalavimo dar vyksta derybos. Nes jis keltų iššūkių, pavyzdžiui, gazuotų gėrimų gamintojams.

„Gaminius reikia suprojektuoti. Štai todėl siūloma nustatyti skirtingą laiką reikalavimams įsigalioti, nes reikia jo skirti inovacijoms pritaikyti“, – užsiminė AM atstovė. Pavyzdžiui, šiuo metu siūloma, kad tada, kai įsigalios direktyva, gazuotų gėrimų pakuotėms šis reikalavimas įsigaliotų po penkerių, kitiems – po trejų metų nuo.

Pasak organizacijos „Užstato sistemos administratorius“ vadovo Gintaro Varno, aukštus mūsų šalies rodiklius lėmė tai, kad buvo mokomasi iš kitų valstybių patirties.

„Visoms šalims yra iššūkis pasiekti tokį didelį – 90 proc. pakuočių surinkimo rezultatą.

Pernai Lietuvoje mes surinkome 92 proc. pakuočių, šiemet tikimasi, kad bus pasiekti 93 proc. Šiam rezultatui įtakos daro tai, kad žmonėms yra priimtina užstato sistema. Jie turi ekonominę motyvaciją neišmesti pakuočių ir neteršti gamtos – atsiimti 10 euro centų užstatą.

Svarbu ir tai, kad užstato sistema būtų patogi vartotojams, kad veiktų sklandžiai.

Jai įtakos daro ir tai, kad žmonės mato, jog užstato sistema padeda švarinti jų aplinką, junta jos naudą. Tai liudija apklausa – net 97 proc. gyventojų atsakė, kad sistema veikia gerai, kad ji yra patogi ir kad padeda išvengti aplinkos taršos.

Taigi gerus rezultatus nulėmė Lietuvos gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas“, – sakė G.Varnas.

Pasak Italų gėrimus gaminančios įmonės vadovo Alessandro Pasquale, užstato sistema suteikia galimybę surinkti labai aukštos kokybės antrines žaliavas, kurias paprasta perdirbti ir panaudoti gėrimų pakuočių gamybai.

Jo vadovaujama įmonė gamina 800 skirtingų gėrimų. Tad, pasak A.Pasquale, į Lietuvą jis jau ne pirmą kartą atvyksta mokytis, kaip organizuoti užstato sistemą.

Vis dėlto, anot pašnekovo, taros gamintojai susiduria su antrinės žaliavos problema – jiems tenka sukti galvą, kur gauti PET pakuočių gamybai tinkamo perdirbto plastiko. Nes tai, kas atrenkama iš bendro plastiko atliekų srauto, gėrimų pakuočių gamybai netinka – ši žaliava yra užteršta.

„Tuo tarpu plečiant užstato sistemą pavyks surinkti daug švarios taros – geros antrinės žaliavos. Todėl vis mažiau prireiks energetinių išteklių – naftos, elektros energijos – naujos žaliavos PET tarai gaminti“, – sakė A.Pasquale.

„Ispanijoje mes vis dar neturime užstato sistemos. Tik spalvotus konteinerius antrinėms žaliavoms – plastikui, popieriui, stiklui rūšiuoti.

Mano patirtis liudija, kad neįmanoma be užstato sistemos pasiekti tokios sėkmės, kaip tai padarė Lietuva.

Nes gėrimo pakuotės, išmestos į bendrus konteinerius, užsiteršia. Taip prarandama kokybiška žaliava, kurios paskui nebegalima panaudoti PET gamybai ir pasiekti žiedinės ekonomikos reikalavimų. Tokios pakuotės perdirbamos mechaniškai ir keliauja kaip žaliava į pramonę.

Taigi Ispanijoje tėra surenkama trečdalis plastiko pakuočių. Tai gana menka dalis. Esant dabartinei gėrimų pakuočių surinkimų sistemai negalėsime pasiekti tokių rezultatų iki 2020 metų, kokie yra numatyti.

Ir taip yra ne tik Ispanijoje, bet daugelyje Europos valstybių“, – sakė ekspertas iš Ispanijos Andoni Uriarte.

Ar ispanai linkę apskritai rūšiuoti atliekas?

„20 metų rūšiuojame antrines žaliavas, 30 mln. eurų išleidžiame kasmet reklamai, o realybė – tokia: dvi iš trijų gėrimų pakuočių atsiduria ne joms skirtame rūšiavimo konteineryje, bet mišrių komunalinių atliekų. Tai – bloga situacija“, – sakė ispanas Eusebio Martinez de la Casa, atliekų tvarkytojus vienijančios platformos Madride prezidentas.

Pasak eksperto A.Uriarte, šiauriniame Ispanijos regione nuo liepos iki spalio vyko bandomasis užstato sistemos projektas. Per porą vasaros mėnesių buvo surinkta 1200 tonų aukštis kokybės neužterštos plastiko žaliavos. Tuo tarpu rūšiavimo konteineriuose tokios žaliavos tebūna 25-28 proc. Taigi – tai liudijimas, kad įpročius nesunku pakeisti, tereikia tam sąlygų.