Architektai pažvelgė giliau – sulaukė liaupsių

„Ogmios miesto“ viešųjų erdvių urbanistinė transformacija Vilniuje, verslo centras „Green Hall 2“ ir Telšių urbanizuotos teritorijos gamtinio karkaso formavimas.

Tai – du architektų kūriniai ir vienas savivaldybės administracijos iniciatyva įgyvendintas projektas. Jie buvo pripažinti geriausiais 2018 metų urbanistikos, architektūros ir kraštovaizdžio architektūros projektais.

Šiųmetis urbanistikos ir architektūros darbų atrankos konkursas – jau aštuntas, o kraštovaizdžio architektūros darbų – trečias.

Jų sumanytoja Aplinkos ministerija vakar, lapkričio 21-ąją, Vilniaus rotušėje apdovanojo laureatus: bendrovės „Archinova“ bei studijos „DO Architects“ architektų komandas ir Telšių rajono savivaldybės administraciją.

Pretendentų į geriausius urbanistikos ir architektūros kūrinius vertinimo komisija šiemet projektus vertino atsižvelgdama į naujas apdovanojimų skyrimo taisykles.

Jose buvo numatyti svarbiausi darbų atrankos kriterijai, pavyzdžiui, projekto atitiktis darnios plėtros principams, statybos ir kuriamos aplinkos kokybė, darbui palanki erdvė, inovatyvumas, ilgaamžiškumas.

Taip pat buvo vertinama, ar pastatams buvo naudojamos aplinkai nekenksmingos statybų ir inžinerijos technologijos, padedančios užtikrinti aukštą energinę klasę. Tad ką liudijo konkursui pateikti architektų darbai?

„Aplinkai ir žmogui palankūs sprendimai tapo būtinybe, – sakė šios komisijos, narė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Šarūnė Gentvilienė. – Tuose objektuose, kuriuos išrinkome laureatais, pirmenybė ir buvo skirta veiksniams, kurie sudarė žmonėms dirbti ir ilsėtis palankias sąlygas.

Pagal šį kriterijų, kaip ir energijos sąnaudų poreikį, „Green Hall 2“ pastatas Žvėryne turėjo daug pranašumų prieš kitus.

„Ogmios miesto“ projekte apskritai daugiausia dėmesio skirta žmogui. Jis turi daugybę teigiamų savybių, kurių visuma – tai urbanistinė erdvė.“

Pasak Š.Gentvilienės, atrenkant darbus didelių ginčų komisijoje net nekilo – visų argumentai buvo panašūs, nes ir atrankos kriterijai visiems jos nariams buvo priimtini.

„Daug laiko praleidžiu Vilniuje, abi vietas puikiai žinau, taigi patikrinau laureatus vietoje“, – patikino Š.Gentvilienė, paklausta, ar komisijos nariai matė, kaip gyvai atrodo vilniečių projektai.

Aplinkos ministerijos organizuojamo Kraštovaizdžio architektūros darbų konkurso vertinimo komisija daugiausia balų skyrė Telšių rajono savivaldybės administracijos įgyvendintam projektui „Telšių miesto urbanizuotos teritorijos gamtinio karkaso formavimas ir stiprinimas“.

Šio projekto ir autorius, ir kuratorius, ir vykdytojas yra architektas Algirdas Žebrauskas, daugybę metų dirbęs Telšių rajono vyriausiuoju architektu.

„Pradžia buvo labai sunki, nes ėmėmės Masčio ežero pakrančių. Tai buvo vienas labiausiai užterštų vandens telkinių Lietuvoje.

Iki 1983 metų visos miesto nuotekos plūdo į jį. 30–50 metrų pločio kranto ruožas buvo negyvybingas, dumblo sluoksnis siekė 2–3 metrus. Pati pakrantė buvo apžėlusi nendrėmis, krūmynais – rekreacijai ežeras visai nebuvo tinkamas“, – prisiminė A.Žebrauskas.

Per kelerius metus visa tai buvo neatpažįstamai pakeista – išvalyta, nukasta, apželdinta, pakrante nutiesti takai, įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, išryškinantis ežero veidrodį. O pastaruoju metu buvo tvarkomi želdynai plačioje pakrantės zonoje.

„Pakrantė yra viena projekto sudedamųjų dalių. Labai svarbios jame ir atodangos. Telšiuose tai darėme norėdami vizualiai susieti miesto struktūrą su kraštovaizdžiu.

Atvėrėme kelias vietas, pavyzdžiui, įrengėme specialias regyklas ant Zakso kalno ir Vilniaus kalnelio. Taip aukščiausi miesto taškai vizualiai buvo sujungti su žemiausiais. Šie sprendiniai ir buvo pateikti konkurso komisijai“, – sakė A.Žebrauskas.

Šiuo metu jis tęsia projektą – kuria Masčio pakrantės želdynų tęsinį į miesto centrą – Vyskupo rūmų sodą ir Bernardinių sodą.

Pasak aplinkos viceministrės, pretendentų į apdovanojimus už geriausius urbanistikos ir architektūros kūrinius vertinimo komisijos pirmininkės Rėdos Brandišauskienės, projektų sėkmę nulėmė ne tik architektų kūryba – svarbus yra ir užsakovų vaidmuo, nes būtent jie pateikė užduotis architektams.

„Kol kas „Ogmios miesto“ viešųjų erdvių pertvarkymo projektas nėra galutinai baigtas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad jis yra išskirtinis. Tai daugybę sunkumų įveikęs projektas. Teritorija visą laiką buvo naudojama ir pamažu keičiama – joje veikė ir parduotuvės, ir maitinimo įstaigos.

Ypač svarbu tai, kad „Ogmios mieste“ daugiausia dėmesio skirta žmogui – teritorijoje neiškilo aukštų pastatų, bet atsirado jauki, estetiška erdvė, pritaikyta įvairių amžiaus grupių žmonėms.

Daugiafunkcionalumas šiai vietai yra reikalingas – „miestelis“ nuolat keičiasi ir kartu nepraranda savo paskirties. Tai – pavyzdys, kaip urbanizuotose teritorijose galima atkurti panašias erdves“, – kalbėjo R.Brandišauskienė.

Jos teigimu, visuose projektuose buvo nagrinėjamos ir stipriosios, ir silpnosios vietos. „Viskas negali būti tobula. Bet visi sutarėme, kad projektą „Green Hall 2“ būtina įvertinti dėl išskirtinės – subtilios, jautrios biurų pastato dermės su aplinka.

Tai – retenybė, nes architektūroje dažnokai pasitaiko egocentriškų projektų, kai norima, kad statiniai dominuotų aplinkoje“, – sakė viceministrė.

„Pagal užsakovo pateiktą viziją, „Green Hall 2“ ir turėjo būti modernus, pasitelkus tvarias technologijas pastatytas biurų pastatas – „Green Hall“ slėnio komplekso dalis. Jį projektuojant buvo svarbu išsaugoti prie Neries esančios teritorijos vientisumą“, – sakė bendrovės „Archinova“ architektas Edimtas Šimeliūnas.

Teritorijoje yra įrengti dviračių takai, žaidimų aikštelės, pasodintos medžių alėjos.

Kadangi upės šlaitas pasiekia pastato sklypą, jame buvo formuojamas kraštovaizdis naudojant akmenis, medžius, sodinant augalus, tinkančius mūsų klimato sąlygoms ir puošiančius pastato aplinką visą sezoną.

Nes ir užsakovų sumanymas buvo toks: erdvė greta turi būti palanki visiems – ir dirbantiems, ir pailsėti norintiems žmonėms.

„Pastato formą kūrėme atsi- žvelgdami į aplinką ir reljefą – tokio kitur nebūtų įmanoma pastatyti. Kadangi sklypo forma yra lyg upės vingis, architektūrai parinkome dvigubo lenkimo įspūdį kuriančią geometriją.

Statinys didelis – 9 tūkst. kv. metrų. Jį reikėjo vizualiai sumažinti, todėl jį „išlankstėme“: fasadas siaurėja ir žemėja link Žvėryno, o į miesto centro pusę – pakyla. Taip sukuriama dinamika – svyrantis, linkstantis vaizdas.

Tai pirmas biurų pastatas Lietuvoje, atitinkantis A+energinės klasės reikalavimus. Kadangi pastatas yra prie upės, jam šildyti naudojama geoterminė energija, o šilumos siurbliai ją paima iš upės vandens.

Kiekviename aukšte – rytinėje ir vakarinėje pastato pusėse yra sumontuota autonominė vėdinimo – klimato kontrolės sistema. Tad kiekvienas nuomininkas gali ją valdyti pagal poreikį“, – kalbėjo E.Šimeliūnas.

„Ogmios miesto“ urbanistinės transformacijos projektas – ne- įprastas. Tai – didelė, per keletą dešimtmečių susiklosčiusi teritorija. Anksčiau ji buvo ne tokia patraukli pėstiesiems – dominavo automobilių eismas, automobiliais buvo judama nuo vieno teritorijoje esančio pastato iki kito.

Mums tai buvo unikali užduotis. Viena vertus, teritorijos, apimančios visą kvartalą, paprastai tvarkomos kelių plėtotojų, tad būna sunku užtikrinti vientisumą. Kita vertus, dažniausiai taip užstatytose vietose viskas nugriaunama ir statomi nauji pastatai.

„Ogmios miesto“ atveju mūsų ir užsakovų komanda siekė pasinaudoti susiklosčiusios urbanistinės situacijos privalumais ir juos išryškinti atnaujinant pastatus ir erdves tarp jų, ieškant naujo teritorijos identiteto“, – pasakojo „DO Architects“ architektė Andrė Baldišiūtė.

Pasak jos kolegos architekto Algimanto Neniškio, teritorija yra atnaujinama etapais, sukuriant ryšį tarp įvairios paskirties pastatų.

Pirmenybė teikiama aplinkos kokybei – formuojamos naujų želdinių grupės, maksimaliai išsaugomi esami želdynai, kurie dar labiau išryškėja nuosaikios architektūros fone.

„Ogmios mieste“ vienodai svarbūs ir patys pastatai, ir tarp jų esanti erdvė. Tai – savitumas, nes paprastai miestuose dažniausiai matome besikeičiančius pastatus, bet ne erdves prie jų ar tarp jų“, – sakė A.Neniškis.

Šiuo metu „Ogmios mieste“ sutvarkyta dar nedidelė dalis suplanuotų viešųjų erdvių, bet pokytis, formuojantis naujus žmonių įpročius, jau matomas: žmonės rečiau važiuoja automobiliu nuo vieno pastato prie kito, dažniau keliauja pėsti. „Malonu vaikštinėti ten, kur erdvė estetiška ir saugi, kur galima prisėsti lauke, išgerti kavos, stebėti, kaip greta žaidžia vaikai“, – pabrėžė A.Baldišiūtė.