Kietuoju kuru namus šildo ne tik miestelių ar kaimo gyventojai. Juo kūrenamos ir didžiuosiuose miestuose bei jų priemiesčiuose esančiuose būstuose įrengti šildymo įrenginiai. Motyvas? Šis kuras vis dar pigiausias, be to, senai šildymo sistemai pakeisti reikia nemažai lėšų.
Smarkiai teršia aplinką
Medžio anglys yra taršiausias kietasis kuras. Mediena, kai deginama individualiuose namų ūkiuose, – taip pat. Pavyzdžiui, ekologinio projektavimo reikalavimus atitinkantis mediena kūrenamas katilas į aplinką gali išmesti maždaug 25 kartus daugiau itin smulkių kietųjų dalelių nei 10 metų senumo sunkioji transporto priemonė.
Blogiausia, kai kietasis kuras deginamas pasenusiuose, techniškai netvarkinguose įrenginiuose. Jei pakura ir dūmtraukis nėra laiku išvalomi, į aplinkos orą patenka daugiau sveikatai pavojingų teršalų: smulkių kietųjų dalelių bei vėžį sukeliančio teršalo benzpireno. Būtent per šildymo sezoną jų koncentracija ore smarkiai padidėja.
Priežiūra – sudėtinga
Vilnietis Gediminas į Pavilnyje esančius individualius namus įsikėlė prieš porą metų. „Pats juos stačiausi. Statybos nemažai kainavo, todėl šildymo sistemą rinkausi atsižvelgdamas ne į patogumą ar jos kokybę, bet į kainą. Pasirinkau tokį kietojo kuro katilą, kad jo galios užtektų namui sušildyti. Tai man kainavo apie 2 tūkst. eurų“, – pasakojo Gediminas.
Tačiau jau pirmąją žiemą jis patyrė, kokia sudėtinga tokios sistemos priežiūra. Viena, kai šalta, pakurą prikrauti kuro tenka kartą per parą, o tai daryti įgrysta. Antra, katilą tenka valyti kas tris arba keturias savaites: išsemti pelenus, nugremžti dervą nuo jo vidinių sienelių, išvalyti suodžius ir šlakus dūmtraukyje. To nepadarius oro trauka smarkiai sumažėja: degimas prastėja, pradeda sparčiai kauptis kondensatas, kaskart kuriant katilinė užrūksta dūmais.
„Gerai, kad prie namo yra nemažas žemės sklypas, tad pelenais tręšiame dirvą. Antraip tektų sukti galvą, kur dėti sudegusio kuro likučius“, – užsiminė Gediminas.
Pasak jo, jei šiuo metu tektų rinktis šildymo sistemą, jis pirktų šilumos siurblį. Tuomet ir pelenų dulkių namuose nebeliktų, ir katilinės patalpa atsilaisvintų, ir dėl aplinkosaugos būtų ramu.
„Žinoma, yra brangių automatinių kietojo kuro katilų, bet ir juos reikia prižiūrėti – pakuros bei dūmtraukio valymo darbai niekur nedingsta“, – patirtimi pasidalijo vilnietis.
Būtina tinkamai išvalyti
Žmonės yra inertiški. Katilų pakuras ar dūmtraukius išsivalo nebent tada, kai dūmai ima graužti akis, o katilinės sienos apteka kondensatu.
Pasak Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiojo specialisto Pauliaus Žvirblio, tinkama kietojo kuro katilų priežiūra yra būtinybė. Neišvalius pakuros, ortakių bei dūmtraukio mažėja šildymo įrenginio efektyvumas ir į aplinkos orą išmetama daugiau teršalų.
„JAV energetikos departamentas yra pateikęs suomių mokslininkų ataskaitą, kurioje nurodoma, kad ant pakuros sienelės susikaupęs 1 mm suodžių kuro poreikį padidina 10 proc.“, – užsiminė P.Žvirblis. Vadinasi, tam pačiam kiekiui vandens sušildyti, kuris cirkuliuoja šilumos sistemoje, reikia daug daugiau kuro.
„Tai logiška: kiek sumažėja katilo energinis efektyvumas, tiek padidėja oro tarša, nes prireikia daugiau kuro tam pačiam gyvenamajam plotui šildyti.
Nors katilo efektyvumas gali kristi dėl techninių sutrikimų, pavyzdžiui, nutekėjus šildomam vandeniui, svarbiausią įtaką vis dėlto daro pakuros švara. Švari ji lengvai praleidžia šilumą, o aplipusi suodžiais ji termiškai mažiau pralaidi“, – paaiškino P.Žvirblis.
Be to, dūmtraukio bei ortakių priežiūra yra ir priešgaisriniu požiūriu svarbus aspektas. Juos būtina išvalyti, kad suodžiai degant kurui neužsidegtų ir nekiltų gaisro.
Techniškai sutvarkyti šildymo įrenginius bei dūmtraukius gyventojus įpareigoja ir Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Jas privalu įsidėmėti visiems kietojo kuro katilų turėtojams.
Mat jose teigiama, kad iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kasmet prieš eksploatavimo pradžią būtina išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Nuodijasi ir patys
Katilai, kuriuose kuras dega žvakės principu – pamažu smilksta kaitindamas vandenį, turi iš karto net nepastebimų bėdų. Juose degimo temperatūra nėra aukšta, todėl susikaupia daug kondensato.
Tekėdamas vidinėmis pakuros bei dūmtraukio sienelėmis jis kaista ir sulimpa į šlakus, kurie pamažu aplimpa dūmtraukį, todėl trauka susilpnėja.
Pasak P.Žvirblio, kondensatas, patekęs į aplinką, virsta aerozoliu – susidaro kietosios dalelės. Be to, žema degimo temperatūra ir sumažėjęs oro tiekimas padidina tarpinių (kenksmingesnių) degimo produktų susidarymą: į orą išmetama daugiau anglies monoksido, policiklinių aromatinių angliavandenilių bei kitų teršalų.
Dar blogiau, kad žmonės, ypač gyvenantys kaime, į pakuras sumeta ir plastiko atliekas, dažniausiai įvairias pakuotes. Joms degant į aplinkos orą patenka daug kenksmingesni teršalai, nei deginant medieną.
„Tokios atliekos blogai dega, jose daug polimerinių medžiagų, todėl išsiskiria didesni kiekiai kenksmingesnių degimo produktų. Jie kenkia ir patiems žmonėms, kurie jas degina, ir kaimynams. Be to, pakurose susidaro daugiau suodžių, greičiau užsikemša dūmtraukiai, tad padidėja ir gaisro rizika“, – paaiškino P.Žvirblis.
Šildymo sezono ženklai
„Šildymo sezonas neseniai prasidėjo, dar net nebuvo šalčių, o Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos centrinėse dalyse jau fiksuojama didelė oro tarša kietosiomis dalelėmis“, – aplinkos ministras Kęstutis Navickas prakalbo apie tai, kas kasmet aplinkosaugininkams gadina nervus.
Stebėsenos duomenys rodo, kad uostamiestyje šiemet net 57 dienas, Vilniuje, Žirmūnuose, – 37 dienas, Kaune, Petrašiūnuose, – 31 dieną buvo viršyta oro taršos norma.
Ją smarkiai padidina ne tik automobilių išmetamos dujos bei kietosios dalelės, bet ir kietojo kuro degimo produktai.
Kitų didžiųjų miestų – Vilniaus bei Kauno bėda dar ir ta, kad abiejų jų senamiestis yra dauboje. Teršalai joje nusėda ant žemės ir ten tvyro, neišsklaidomi vėjo. O tai reiškia, kad tų gyventojų sveikatai, kurie dirba arba gyvena didžiųjų miestų centruose, oro tarša daro didesnį neigiamą poveikį.
Štai todėl, pasak K.Navicko, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Juo labiau kad tai padaryti – mažinti oro taršą – įpareigoja ir ES teisės aktai.
„Iki šiol Lietuvoje kietojo kuro naudojimas namams šildyti net nebuvo reguliuojamas. Dabar būtina tai padaryti.
Esame sužymėję labiausiai užterštas didžiųjų miestų zonas. Numatėme finansines priemones, kurios skirtos, kad miestų gyventojai kietojo kuro katilus pasikeistų mažiau taršiais ar visai neteršiančiais šildymo įrenginiais, pavyzdžiui, šilumos siurbliais ar saulės jėgainėmis“, – kalbėjo K.Navickas.
Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų. Be to, finansinė parama numatoma ir skatinant gyventojus prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu patrauklesnės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
Priemonės, kurios leis sumažinti išmetamų teršalų kiekį, padės gyventojams įgyti daugiau žinių apie aplinkos taršos poveikį sveikatai, poreikį ir galimybes keisti apsirūpinimo šiluma būdus ir kitus kasdienius įpročius numatytos Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane. Šis planas turi būti patvirtintas iki šių metų pabaigos.
Didieji miestai dūsta nuo oro taršos. Gyventojų sveikatą sekina ne tik tai, ką iš duslintuvų išmeta automobiliai, bet ir teršalai, su dūmais kylantys iš kietąjį kurą deginančių šildymo katilų kaminų. Ypač tokių, kurie yra neaukšti ir dūmija vos ne tiesiai į nosį kaimynams arba gatvės praeiviams.
Tokį katilą tenka valyti kas tris arba keturias savaites: išsemti pelenus, nugremžti dervą nuo jo vidinių sienelių, išvalyti suodžius dūmtraukyje.
Kietojo kuro katilams siūlo alternatyvas
Jeigu miestuose nepavyktų reikiamai sumažinti oro užterštumo, tikėtina, kad ateityje gali tekti riboti kietojo kuro deginimą. Tokių diskusijų buvo kilę ir rengiant Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą. Tačiau tokiai gana drastiškai priemonei – apriboti kietojo kuro naudojimą namams šildyti – nebuvo pritarta.
Tuo metu Lenkijoje, Krokuvoje, kuri yra smarkiai užterštame Mažosios Lenkijos regione, nuo 2019-ųjų rugsėjo bus draudžiama krosnis kūrenti kietuoju kuru: anglimis, malkomis, biokuru, durpėmis, briketais. O nuo 2023 m. jį deginti Krokuvos regione bus galima tik aukščiausius ekologinius standartus atitinkančiuose katiluose.
Pasak K.Navicko, elgtis taip kaip Lenkijoje pas mus dar per anksti. „Uždrausti yra lengviausia, bet pirmiau reikia pasiūlyti alternatyvą – galimybę pasirinkti kitokias, aplinkai nekenkiančias šildymo sistemas.
Pats planas ateityje galės būti peržiūrėtas. O kol kas reikia naudoti turimas priemones“, – sakė ministras.
