Oro taršai statoma ne tik teisės aktų užkarda

Ankstyva mirtis. Būtent į ją pastaruoju metu sutelkiamas dėmesys kalbant apie didelės oro taršos keliamą pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Ši grėsmė nėra laužta iš piršto. Taršos stebėsenos duomenys liudija, kad penkiuose didžiuosiuose miestuose ir kietųjų dalelių, ir anglies dioksido, ir kitokių teršalų kiekis dažnai viršija nustatytas normas.

Aplinkos apsaugos agentūros fiksuojami duomenys liudija, kad tomis dienomis, kai vėjas yra silpnas, didžiuosiuose miestuose ir automobilių spūsčių varginamuose jų rajonuose oro tarša kietosiomis dalelėmis bei įvairiais cheminiais junginiais būna kone dvigubai didesnė, nei nustatyta ribinė vertė.

Žmogui ši tarša yra pražūtinga. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, Europoje aplinkos stresoriai sukelia apie 15–20 proc. mirties atvejų ir oro tarša yra vienas jų. Jei situacija nesikeis, per tris dešimtmečius ji gali tapti pagrindiniu mirtį sukeliančiu aplinkos veiksniu.

Europos aplinkos agentūra yra pateikusi skaičiavimus – Lietuvoje per metus daugiau kaip trys tūkstančiai ankstyvųjų mirčių būna susijusios su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. O visoje Europos Sąjungoje dėl oro užterštumo pirma laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių per metus.

Be to, yra apskaičiuota, kad per metus į aplinką Lietuvoje išmetama apie 20 mln. tonų anglies dioksido (CO2), o jis daro ypač didelę įtaką klimato kaitai.

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, oro taršą sumažinti turi dviem etapais – iki 2020-ųjų ir iki 2030 metų. Tai padaryti įpareigoja Europos Tarybos direktyva dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

Štai ką teks įveikti mūsų šaliai: iki 2020-ųjų, palyginti su 2005 metais, azoto oksidų išmetimą sumažinti 48 proc., sieros dioksido – 55 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc., amoniako – 10 proc. Tai – didelis iššūkis. Per 2005–2016 metus tarša azoto oksidais sumažėjo vos 13 proc., tad per porą ateinančių metų ją reikės sumažinti dar 35 procentais.

Tarša kietosiomis dalelėmis per minėtą laiką sumažėjo apie 18 proc.,– iki tikslo maždaug per metus ją dar reikės sumažinti 2–3 proc.

Vėliau, nuo 2020 m. iki 2030 m., azoto oksidų išmetimus reikės sumenkinti dar 3 proc., sieros dioksido – 5 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 16 proc. Tai svarbu, nes sumažėjus išmetamų smulkiųjų kietųjų dalelių kiekiui smarkiai sumažėtų dėl jų neigiamo poveikio prarandamų gyvenimo metų skaičius.

Imtis oro taršai mažinti būtinų priemonių primygtinai siūlo ir Europos Komisija. Jos auditoriai yra parengę ataskaitą, kurioje siūlo dėmesį sutelkti ne tik į transporto, bet ir į energetikos bei žemės ūkio sektorius.

Kaip tai padaryti, Aplinkos ministerija numatė rengdama Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jo projektas jau surašytas – planas turi įsigalioti 2019-ųjų sausį.

„Pastaruoju metu Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos centrinėse dalyse fiksuojama didelė oro tarša, – kasmet su šaltuoju metų sezonu susijusią problemą priminė ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. – Nuolatinės jos stebėsenos duomenys rodo, kad uostamiestyje šiemet taršos norma jau buvo viršyta 50 dienų.

Apskritai didžiausia teršalų koncentracija miestuose, kur didelės spūstys ir automobiliai juda lėčiau. Taip oras prisotinamas degimo produktų. Todėl ir sveikatai tų gyventojų, kurie dirba arba gyvena didžiųjų miestų centruose, oro tarša daro didžiausią neigiamą poveikį.“

Pasak ministro, atlikta gyventojų apklausa liudija, kad daugumai jų – net 82 procentams – tai kelia rūpestį.

„Tačiau užklausus, ar jie sutinka keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, atsisakyti taršaus automobilio, tik mažoji dalis – 34 proc. paliudijo, kad ryžtųsi tai padaryti. Tai ir yra bėda, kad nesutampa du svarbūs dėmenys – būtinybė keisti situaciją ir asmeninės pastangos“, – užsiminė ministras.

Be abejo, taršai miestuose daug įtakos daro ir kietojo kuro degimo produktai. Kaip įveikti šį iššūkį, taip pat numatyta Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane.

Lietuvoje, ilgalaikiais oro kokybės matavimų duomenimis, smulkiųjų kietųjų dalelių ir vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore pastebimai padidėja šildymo sezono metu.

Šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, kuris deginamas pasenusiuose, techniškai netvarkinguose katiluose, į orą patenka dar daugiau teršalų, kurie kelia pavojų visų tos vietovės gyventojų sveikatai.

K.Navicko teigimu, didėjanti oro tarša jau nebeleidžia delsti ir verčia neatidėliotinai imtis veiksmų. Pavyzdžiui, numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus urbanizuotose šalies vietose.

Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų. Finansinė parama numatoma ir skatinant gyventojus prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Šiuo metu Lietuvoje didžiausią automobilių parko dalį sudaro senos transporto priemonės.

Bet ir tie, kurie registruojami naujai, išmeta tiek teršalų, kad jų kiekis gerokai viršija ES vidurkį.

Štai todėl, pasak aplinkos ministro, numatyta skirsti lėšų tokiai minėtame plane numatytai priemonei, pagal kurią žmonės bus skatinami keisti taršius automobilius į daug palankesnius aplinkai.

„Tikslaus sprendimo dar nėra suformuota. Tačiau aptarta nuostata, kada skirti 400–600 eurų finansinę paskatą automobiliui pakeisti.

Manoma, kad tai daryti bus verta tokiais atvejais, kai Lietuvoje tam tikrą laiką eksploatuotas taršus automobilis bus keičiamas palankiu aplinkai, pavyzdžiui, turinčiu „Euro 5“ ar „Euro 6“ taršos reikalavimus atitinkantį benzininį arba „Euro 6“ standartą atitinkantį dyzelinį variklį ir kurio CO2 emisija neviršija 120 mg kilometrui“, – kalbėjo K.Navickas.

Už borto neliko ir žemės ūkio keliama tarša. „Taip, senos žemės ūkio technikos keliama oro tarša yra daug didesnė nei naujos. Tačiau šiuo atveju prioritetas nėra teikiamas technikai.

Žemės ūkio taršos bėda – oro tarša azotu, kuri susijusi su mėšlo tvarkymu. Todėl nacionaliniame plane numatyta keletas priemonių, kuriomis pasinaudoję ūkininkai turės galimybę įrengti dengtas mėšlides, kad jų skleidžiama smarvė nepatektų į orą“, – užsiminė ministras.

Pasak aplinkos ministro patarėjos Gintarės Krušnienės, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatyta ir daugiau svarbių priemonių, kurios, tikimasi, sumažins asmeninių automobilių keliamą taršą ir padarys teigiamą įtaką žmonių judumui.

Viena tų priemonių – tai viešinimo kampanija, kuri skatins vairuoti ekologiškai. Taip vairuojant sudeginama mažiau degalų, mažiau į orą išmetama ir teršalų.

Taip pat gyventojai bus skatinami rinktis aplinkai draugiškesnius susisiekimo būdus – viešąjį transportą arba mažos taršos automobilius.

„Svarbu, kad žmones pasiektų žinia, jog ne visi automobiliai, kurie yra techniškai tvarkingi, yra netaršūs. Juk tai priklauso ir nuo variklio tūrio, galios, automobilio masės“, – kalbėjo G.Krušnienė.

Štai todėl plane numatyta skirti finansinę paskatą žmonėms, kad jie atliekų tvarkytojams atiduotų senus, taršius automobilius.

Paskata, kaip ir minėjo ministras K.Navickas, bus gana kukli, sieks kelis šimtus eurų. Juo labiau kad tokios būklės automobilio žmogus rinkoje nė neparduotų brangiau.

„Tačiau šiuo atveju kalba sukasi ne apie pardavimą – oro taršos ir klimato kaitos požiūriu tai nieko nepakeistų. Apskritai būtų neetiška parduoti automobilį, tarkime, užsieniečiams ir taip eksportuoti taršą į kitas šalis.

Tiesiog žmogui, kuris gaus atliekų tvarkytojo pažymą apie atiduotą automobilį, siūlysime du dalykus. Vienas jų – kreditas, kurį bus galima panaudoti viešojo transporto bilietų kainai padengti. O kad tai būtų galima padaryti, viešojo transporto paslaugų teikėjai turės sukurti elektroninio bilieto sistemą.

Kitas – tai kompensacija, kuri būtų sumokėta, jei atidavus taršų automobilį bus įsigyjamas aplinkai palankesnis“, – kalbėjo G.Krušnienė.

Plane numatyta ir skatinimo priemonių savivaldybėms, kad jos įsigytų elektra arba alternatyviais degalais varomas viešojo transporto priemones.

Pasak G.Krušnienės, daug vilties teikia ir sumanymas elektrifikuoti geležinkelius – smarkiai paspartinti keliones traukiniais. Tikimasi, kad į juos persėstų žmonės, kurie kasdien savo automobiliais važinėja į darbą iš Vilniaus į Kauną arba atvirkščiai. Taigi ir šiuo atveju oro tarša mažėtų.