Pakuotėse – varškė ir dešrelės. Teks sukti galvą, kaip nukreipti plastiko eismą ratu Plastiko kelias (II dalis). Tai, ką galima perdirbti, būtina perdirbti.

Tačiau to dar nėra. Todėl labai svarbu, kad plastiko srautas iš greitkelio būtų nukreiptas į eismą ratu.

Pramonininkams tenka sukti galvą, kaip ilgiau išlaikyti maisto produktus, kad jie nesugestų. Štai todėl parduotuvėse turime kalnus mėsos, pieno, žuvies ir kitokių gaminių, sukrautų į hermetiškas plastiko pakuotes, pripildytas nuo gedimo apsaugančių dujų.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijus Simonio, pieno perdirbimo įmonės pakuotes renkasi atsižvelgdamos pirmiausia į tai, kad supakuotas produktas kuo ilgesnį laiką išliktų saugus ir negestų – kad realizacijos terminas būtų ilgas. Ir tik po to vertinama tai, ar pakuotės perdirbama.

„Renkantis pakuotę yra vertinami techniniai parametrai – atsižvelgiama ir į tai, ar tam tikra pakuotės rūšis tiks pieno produkcijai ir neturės įtakos jos kokybei.

Pieno produktai yra labai jautrūs deguonies poveikiui, jie greitai genda, kai yra neapsaugoti. O apsaugoti ir pratęsti galiojimo terminus įmanoma pasitelkus technologijas.– naudojant barjerines pakavimo medžiagas, kurios dažniausiai naudojamos sūriams bei varškei pakuoti“, – paaiškino E.Simonis.

Tačiau barjerinės medžiagos sunkiai perdirbamos, nes yra pagamintos iš skirtingų komponentų, kurie yra šios medžiagos sudėtyje ir yra neatskiriami.

Kitais atvejais stengiamasi pasirinkti pakuotes, kurias galima perdirbti. Pavyzdžiui, pienas pilstomas į PET arba aukšto tankio polietileną, glaistyti sūreliai pakuojami į polipropileną, jogurtas, dangteliai – į kitokių rūšių plastiką. Tokie produktai yra kasdieninio vartojimo ir jiems nereikia ilgo realizacijos termino.

„Kol gamintojams – importuotojams nerūpės pakuotės, tol visi kiti kovos su vėjo malūnais. Žmogus vienas nieko negali pakeisti – turi nebūti neperdirbamų pakuočių pasiūlos“, – sakė L.Kazlauskas.

Ir jis tokį teiginį gali paaiškinti. Pasirodo, maistui skirtos plastiko pakuotės yra gana sunkiai tvarkomos. Pirmiausia dėl to, kad jos yra gaminamos iš skirtingo plastiko lydinių.

Mat perdirbant plastiką jis pirmiausia yra valomas ir lydomas. Skirtingoms jo rūšims reikia skirtingos lydymo temperatūros. Tai – nesuderinama. Nes medžiaga, kuri tirpsta žemesnėje temperatūroje, aukštesnėje temperatūroje tiesiog sudega.

Kombinuotųjų pakuočių, pasak L.Kazlausko, daugėja, ir tai yra ne vartotojų, bet gamintojų atsakomybės zona.

Net nereikia didelio rinkos tyrimo – pakanka žvilgtelėti į plastiko atliekoms skirtą tinklinį konteinerį, pavyzdžiui, Žvėryne, Birutės gatvėje. Jame pilna indelių nuo pieno produktų bei tokių pakuočių, kurių dugnas – iš kieto plastiko, viršus – iš minkšto.

Vis dėlto, anot L.Kazlausko, atliekų rūšiavimo nereikia paversti monstru. Viskas daug paprasčiau. Pakuočių nereikia plauti, pakanka išgramdyti maisto likučius ar, tarkim, išvarvinti aliejų iš butelio.

„Kietas plastikas – šampūno ar buitinės chemijos tara apskritai lengvai perdirbama. Ir jos tikrai nereikia stropiai išvalyti. Tereikia pašalinti skysčių likutį, kad išmesta pakuotė rūšiavimo konteineryje neužterštų kitų“, – sakė L.Kazlauskas.

Plastikas, kuris nepatenka į bendrą atliekų konteinerį ir yra surūšiuojamas, labiausiai yra tinkamas perdirbti, nes yra ganėtinai švarus. Svarbu ir tai, kad antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos neįskaičiuojamos į komunalinių atliekų tvarkymo įmokos dydį.

Tuo tarpu plastikas, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiuose išrinktas iš komunalinio atliekų srauto, yra užterštas ir labiau tinka deginimui – šilumos gamybai nei perdirbimui.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pagal vykdomus mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimus (jie atliekami prieš atliekoms patenkant į MBA), mišriame komunalinių atliekų sraute paprastai yra apie 12-12,5 proc. plastiko, įskaitant pakuotes, atliekų (2016 metais pagal tyrimus buvo 12,11 proc., 2017 metais – 12,67 proc.) ir dar 0,5-1 proc. PET pakuočių atliekų (2016 metais 1,17 proc., 2017 metais – 0,56 proc.).

Tiesa, negalima sakyti, kad visos šios atliekos turėjo atsidurti varpeliuose. Dalis plastiko yra nekokybiškas ar neperdirbimas plastikas, žaislai, įrankiai, dantų šepetukai ar skutimosi peiliukai ir pan. arba užterštos plastiko atliekos, kurių net ir negalima mesti į „varpelius“.

Štai keletas Lietuvos įmonių, kurios ne tik iš antrinių plastiko žaliavų paruošia granules, bet gamina iš jų produktus.

„Samlita“. Įmonė perdirba plėvelę, surinktą iš pramonės bei prekybos sektoriaus – skaidrią, baltą, juodą, spalvotą ir įvairaus tankio plėvelę, kuri buvo naudojama gaminiams supakuoti bei maišus nuo pirminių žaliavų.

Plastikinių pakuočių atliekos yra plaunamos, smulkinamos, džiovinamos, ir, perdirbant, paverčiamos antrinėmis žaliavomis – kelių rūšių granuliatu. Iš jų gaminama pusiau skaidri plėvelė, skirta įpakavimams bei maišeliams ir juoda. Pastarosios prireikia statybose.

Pasak „Samlita“ antrinių žaliavų vadybininko Luko Vaitkaus, antrinių žaliavų perdirbimas yra pagrindinė įmonės veikla. „Bet didžioji dalis jų yra importuojama, nes Lietuvoje nesukaupiama tiek plastiko, kiek mums reikia gamybai. Be to, turimi įrengimai suteikia galimybę perdirbti tik neužterštas antrines žaliavas. Bet planuojama įsigyti ir tokių, kuriuose bus galima perdirbti ir nešvarią plėvelę“, – kalbėjo L.Vaitkus.

Jis sakė ir pats namuose stropiai rūšiuojąs pakuotes, metąs plastiką, polietileną į tam skirtą konteinerį. Bet šios atliekos jame užsiteršia, todėl joms perdirbti reikia specialių įrenginių.

„Plasta“. Įmonė perdirba žemo tankio polietileną – LDPE: įvairius maišelius, pakuotes, pramonėje bei statybose naudojamą plėvelę.

Pasak „Plastos“ Technologinio skyriaus vadovo Tado Kavaliausko, ir moksliniai tyrimai liudija, ir įmonė junta, kad rinkoje kiekvienais metais plastiko atliekų padaugėja 5-7 proc.

„Perdirbame antrines žaliavas. Iš plastiko gaminame šiukšlių maišus bei konstrukcinę plėvelę. Tačiau tokios žaliavos tesudaro 15 proc. mums reikiamo kiekio. Lietuvoje dar prasta plastiko rūšiavimo kokybė, todėl antrinį polietileną atsivežame iš Lenkijos, Vokietijos, Anglijos, Olandijos, Švedijos, Suomijos.

Įmonėje galima stebėti visą procesą, kaip surūšiuotas plastikas tampa gaminiu – nuo išrūšiuoto plastiko įmetimo į perdirbimo-plovimo liniją iki maišų gamybos“, – sakė T.Kavaliauskas

Per metus „Plasta“ perdirba apie 36 tūkst. tonų plastiko, kone tiek pat pagamina iš jo ir produkcijos.

Iš perdirbto plastiko yra gaminamos įvairios plastiko juostos bei lakštai pramonės įmonėms, perforuoti kilimėliai, įvairios paskirties vamzdžiai, dubenys, kibirai.

„Polymer Recycling“. Pabradėje 2017 metais įkurta kombinuotų pakuočių perdirbimo gamykla. iš kombinuotųjų pakuočių – tetrapak gaminamos statybinės, garso izoliacijai skirtos plokštės. Per metus įmonė planuoja perdirbti iki 5 tūkst. tonų nepavojingų atliekų.

Jos vadovas Dainius Sakalauskas lrytas.lt yra sakęs, tam, kad joje būtų perdirbama kuo daugiau vienkartinių puodelių, reikia sukurti ir tinkamą jų surinkimo modelį. Kol kas jo nėra.

„Granulės“. 2015 metų pabaigoje atidaryta gamykla perdirba naudotą plastiką bei plėvelę ir iš jų gamina granules. Įmonė turi padalinį: antrinė žaliava, iš kurios gaminamos granulės, yra perrūšiuojama po du kartus. Per 2017 metus joje buvo perdirbta kone 10 tūkst. tonų žaliavos.

„Maldis“. Įmonės veikla apima visą polietileno pakuotės atliekų perdirbimo ciklą: pradedant plastiko atliekų rankiniu rūšiavimu, smulkinimu bei plovimu ir baigiant galutiniu produktu – antrinėmis polietileno granulėmis bei hidroizoliacine polietileno plėvele.

„Polivektris“. Gamykla naudoja ir iš gyventojų surinktą antrinę plastiko žaliavą, ir gautą iš kitų bendrovių, gaminančių plastiką. 

„Vitopas “. Gamykla iš perdibto plastiko gamina plėvelę bei žiedus bei laikiklius karnizams. 

 

„Pagal Europos Komisijos duomenis, 2014 m. tik 30 proc. plastiko atliekų Europos Sąjungoje buvo perdirbama. Plastiko antrinių žaliavų paklausa nėra didelė iš dalies ir dėl to, kad ekonominės iniciatyvos naudoti perdirbą plastiką gana silpnos.

Europos Komisija pripažįsta, kad pakankamai žemos pirminės plastiko žaliavos kainos konkuruoja su plastiko atliekų perdirbimo sąnaudomis. Tačiau vis dėl to turi būti gaminama daugiau perdirbamų plastiko produktų nei tų, kurie tiesiog išmetami.

2018 m. pradžioje patvirtinta Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija kloja pamatus naujai ekonomikai. Atsižvelgiant į jos reikalavimus plastikų ir plastikinių produktų projektavimas ir gamyba visiškai atitiks pakartotinio naudojimo, taisymo ir antrinio perdirbimo poreikius. Taip pat bus kuriamos ir populiarinamos tvaresnės medžiagos.