O kokia situacija Lietuvos grožio salonuose? Ar ten panaudota folija keliauja į bendrą šiukšlinę ar yra rūšiuojama? Gal vykdomos ir panašios aplinkosaugos akcijos kaip Australijoje? Keli apklausti grožio salonų atstovai sakė, kad jų panaudota folija keliauja į bendrą šiukšlių konteinerį, tačiau pakviesti įsitraukti į šių atliekų rinkimo akciją, jie tokią galimybę rimtai apsvarstytų. Tuo tarpu specialistai primena, kad folija yra gaminama iš aliuminio, kuris yra ribotas išteklius, tad reikėtų jį tausoti.
Folija keliauja į bendrą šiukšlinę
Vilniaus grožio salonas „Greenas” prisistato kaip draugiškas aplinkai. Jo projektų vadovė Eglė Mulvinskaitė teigė, kad salonas yra paremtas natūralumu tiek, kiek įmanoma nenueinant į kraštutinumus.
„Salone naudojame kuo saugesnes priemones. Kai norime išgauti kai kuriuos efektus, naudojame foliją. Plaukų dažymui neturime alternatyvos. Foliją naudoja ir manikiūro meistrai. Pagal higienos reikalavimus folija nėra tarp pavojingų atliekų, todėl ji išmetama į bendrą šiukšliadėžę”, – sakė E. Mulvinskaitė.
Grožio salonas dalyvauja akcijoje ir renka klientų plaukus, kurie vėliau būna panaudoti gaminti perukus sergantiems vaikams. E. Mulvinskaitė pridūrė, kad salonas yra atviras pasiūlymams ir mielai imtų atskirai kaupti foliją, jeigu tik kas nors sugalvotų rinkti ją perdirbimui.
Keli apklausti metalo supirkėjai taip pat pritarė minčiai, kad panaudotą foliją būtų galima naudingai perdirbti, jeigu kažkas surinktų ją iš grožio salonų ir jiems pristatytų.
Stengiasi ieškoti alternatyvų folijai
Sostinės senamiestyje esančio „Barbakano” grožio salono savininkas ir meistras Vytautas Vančys teigė, kad šiais laikais jau yra alternatyvų folijai ir plaukus sruogomis galima nudažyti be jos. Šiame salone taip pat naudojami į popierių panašūs lapeliai, tiesa, jie brangesni ir mažiau patogūs naudoti, nei įprasti folijos lakštai.
Pasak V. Vančio, ką naudoti plaukams dažyti – foliją ar alternatyvas – priklauso nuo paties meistro bei jo darbo įpročių. Todėl ir šiame salone yra naudojama folija. Panaudota keliauja į bendrą šiukšlių dėžę. V. Vančys teigė, kad atliekas rūšiuotų, jeigu netoli grožio salono būtų tam skirti konteineriai.
Nenori apkrauti specialistų papildomu darbu
Foliją naudoja ne tik plaukų dažymo, bet ir manikiūro bei pedikiūro meistrai. Blizgių lakštų prireikia norint nuvalyti ilgalaikį nagų laką. Pasak salono „Beauty Nail” vadybininkės Andželikos Bil, visa čia panaudota folija keliauja į bendrą šiukšlių konteinerį. Viename salone per mėnesį sunaudojama apie 10 rulonėlių, iš kurių kiekviename yra apie 5 metrus folijos. Salonų Vilniuje yra 7, o Kaune 1. A. Bil teigė, kad jeigu sulauktų pasiūlymo rūšiuoti foliją, pirmiausiai pasitartų su salonuose dirbančiomis meistrėmis. Mat folija yra ištepta nagų lako ir acetono likučiais, tad prieš ją išmetant reikėtų dar ir nuvalyti, o tai apsunkintų meistrių darbą ir atimtų laiko.
Aliuminis – ribotas išteklius
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Audrius Želvys priminė, kad buityje naudojama folija, kaip ir kitos metalo atliekos, galėtų keliauti į plastikui skirtus konteinerius.
„Atliekų tvarkytojai prašo nemesti į rūšiavimo konteinerius atliekų, užterštų maisto ar kitais produktais. Tačiau kai kuriems gyventojams trūksta sąmoningumo ir jie nenori plauti panaudotų pakuočių ar kitų medžiagų, kurios galėtų būti puikiai perdirbamos. Todėl daug folijos, deja, nukeliauja į bendrą atliekų konteinerį”, – sakė A. Želvys.
A.Želvys teigė, kad folija nesuirusi išlieka labai ilgai, šimtus metų. Be to, ji gaminama iš aliuminio, kuris yra ribotas išteklius, todėl būtina stengtis tokias atliekas rūšiuoti, perdirbti ir panaudoti dar sykį.
„Aliuminis gamtoje su niekuo nereaguoja ir nieko neapnuodija, tačiau kaip ir bet kokia kita atlieka aplinkoje – jis yra nepageidaujamas. Net iš grožio salonų perdirbėjams atkeliavusi ištepta folija galėtų būti tinkama perdirbimui, lygiai taip pat kaip nudažytos gėrimų skardinės”, – pabrėžė A.Želvys.
Jis pridūrė, kad patekusi į sąvartyną folija parodo visuomenės neekonomiškumą – naudingas išteklius, užuot dar sykį panaudotas ir sugrąžintas vartojimui, šimtus metų lieka dūlėti ir tik užima vietą, kurios sąvartynuose ir taip labai trūksta.
