Pavyzdžiui, kūrybinėje studijoje „INDI”, kuri yra ir pirmoji žiedinio dizaino atstovė Lietuvoje, gimsta unikalūs šviestuvai. Jie gaminami iš perdirbto popieriaus. Vienam pagaminti vidutiniškai reikia trijų kilogramų popieriaus. Jo menininkai gauna iš spaustuvių ir biurų, kuriems lieka didžiuliais kiekiai nebenaudojamo popieriaus. Beje, šviestuvus, pagamintus iš popieriaus, galima ir dar sykį perdirbti.
„Mes savo pirkėjams deklaruojame, kad jeigu jie norėtų keisti interjerą ir jiems nebereikėtų mūsų sukurtų šviestuvų, mes juos galėtume paimti ir vėl perdirbti. Tačiau kol kas tokių atvejų nebuvo, nes jie tarnauja ilgai. Buvo nutikę tik taip, kad vienas klientas bekabindamas šviestuvą jį sulaužė. Jį mums grąžino, o mes medžiagą panaudojome dar kartą”, – pasakojo „INDI” įkūrėjas Simonas Tarvydas.
Ši komanda turi ir daugiau idėjų, kaip antrines žaliavas panaudoti originaliai ir naudingai. Naujausia jų idėja – iš nebereikalingos medienos gaminti specialius žaislus, skirtus autizmu sergantiems vaikams.
„Užuominų, kaip nenaudojant daug išteklių ir neteršiant planetos pasigaminti reikalingus daiktus, mums duoda pati gamta. Daug įdomių savybių turi pluoštinės kanapės, daiktus galima užauginti naudojant grybieną, fluorescencinius augalus galima įtraukti norint, kad daiktas skleistų šviesą”, – idėjomis dalijosi S. Tarvydas.
Tikslas – kurti ilgai naudojamus daiktus
Devyniolika metų riedlente važinėjantis Simas Sonkinas sako, kad pradėjęs domėtis šia veikla ir išmesdamas sulaužytas lentas net neįsivaizdavo, kad riedlenčių gamintojai yra atsakingi už kanadietiško klevo naikinimą dideliu mastu, o išmestas kietmedis suyra per 70 metų. Be to, išmetamų lentų skaičius yra maždaug toks pat kaip ir parduodamų naujų.
Pagyvenęs užsienyje ir įgavęs dar daugiau žinių apie riedlentininkų kultūrą, S.Sonkinas grįžo į Lietuvą ir čia įkūrė riedlenčių perdirbimo dirbtuves „Commune DIY”. Pirmasis daiktas, kurį S.Sonkinas pagamino iš nebenaudojamų riedlenčių buvo pavarų svirtis draugo automobiliui. Dabar dirbtuvėse kuriamos įvairios automobilių, namų interjero detalės, trofėjai bei kitokie daiktai. Pagrindinis komandos siekis – iš riedlentės, kuri savo pagrindinę funkciją gali atlikti apie mėnesį, pagaminti tvarius, ilgai naudojamus daiktus.
„Intensyviai treniruojantis riedlentininkui gali prireikti pakeisti 6-12 lentų per metus, maždaug po vieną – dvi kas mėnesį. O sulūžusi lenta turi maždaug 95 proc. perdirbimui tinkamos medžiagos. Mes ją surenkame kaip kažkieno šiukšlę, o už tai dar siūlome nuolaidą naujoms riedlentėms. Veikiame pagal žiedinės ekonomikos principą – parduodame lentą jos pirminei funkcijai, kai ji nebetinkama naudoti – perdirbame, taip ir sukasi ratas. Visos originalios riedlentės gaminamos iš tvirto, bet elastingo kanadietiško klevo spalvotų sluoksnių. Todėl automobilio pavarų svirtis iš lūžusios lentos, net ir naudojama kiekvieną dieną, yra ilgaamžė”, – pasakojo S. Sonkinas.
Ieškodamas žaliavos kūriniams, surenka ir šiukšles
Jau kelerius metus metalo laužą originaliais daiktais paverčia ir aktorius Viačeslavas Mickevičius. Iš nenaudojamų kanistrų jis pagamina grilines, mini barus, net turistinę dujinę viryklę. Iš pradžių kanistrus V. Mickevičius rinkdavo pamiškėse, apleistuose garažuose, yra tekę traukti net iš ežerų. Tuo pat metu ir aplinką aptvarkydavo – į maišus kraudavo rastas šiukšles. Dabar kanistrus dažniausiai gauna metalo supirktuvėse.
„Man artimos ir aplinkosauginės idėjos, ir noras kurti. Sakoma, kad reikia pradėti nuo savęs. Aš taip ir padariau, ėmiau perdirbti kanistrus. Neseniai radau išmestų dažų dėžučių, jos man pasirodė įdomios, todėl susirinkau, tikrai kažką sukursiu ir iš jų. Dvejus metus rinkau senus langus ir iš jų pastačiau šiltnamį, įstiklinau terasą ir įrengiau oranžeriją. Jeigu būtų tekę pirkti medžiagas, būčiau išleidęs apie tūkstantį eurų”, – apie atsakingą požiūrį į aplinką pasakojo V. Mickevičius.
Sieks atgaivinti daiktų taisyklas
Pratęsti kiekvieno daikto gyvavimą, sulūžusį sutaisyti, o ne išmesti, stengiasi ir Aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Įskilusius puodelius namie paverčia gėlių vazonais, o įdomius aliejaus butelius – vazomis. Pasak viceministro, visos Europos sąjungos ilgalaikis tikslas – kad atliekų visiškai nebesusidarytų.
„ES diskutuoja, kokios priemonės būtų geriausios. Vienas iš variantų – skatinti daiktų taisymo dirbtuvių atgaivinimą. Vienu metu buvo tapę daug paprasčiau nusipirkti naują daiktą, negu taisyti seną. Tačiau norint, kad atliekų būtų kuo mažiau, reikia keisti įpročius”, – sakė M. Norbutas.
Pasak jo, įdomių idėjų, kaip panaudoti antrines žaliavas pateikia ir menininkai. Viena populiariausių medžiagų – popierius, iš jo galima pagaminti net baldus. Tiesa, M. Norbutas perspėjo, kad kartais noras panaudoti daiktus ne pagal paskirtį atneša ir žalos.
„Būna, pavyzdžiui, sukuriama suknelė iš vienkartinių puodelių. Bet tam panaudojami nauji puodeliai. Suknelė pademonstruojama, o puodeliai išmetami. Tai nėra atsakinga. Ekodizaino atstovai turėtų siekti, kad daiktai netaptų atliekomis po vieno renginio”, – pabrėžė M. Norbutas.
Viceministras pridūrė, kad geriausiai visuomenę ugdo įvairūs konkursai bei parodos. Jose kiekvienas gali pasisemti idėjų ir prisidėti prie daiktų perdirbimo, prikėlimo naujam gyvenimui ir atliekų kiekio mažinimo.
Šią vasarą po Lietuvą keliavo Aplinkos ministerijos inicijuotas projektas „Darnūs namai“. Jame buvo pristatyti įvairūs darbai iš antrinių žaliavų. Šiuo metu projekto darbai eksponuojami Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse.
