Žolininkė Danutė Kunčienė išskyrė kelias populiariausias ir naudingiausias augalų šaknis, kurių galima rasti gamtoje ar užsiauginti patiems. Laukinėje gamtoje ji kvietė atkreipti dėmesį į kiaulpienių, valgomųjų krienų, didžiosios varnalėšos ir vaistinės taukės šaknis. Krieną ji vadino lietuviškuoju imbieru, o kiaulpienių šaknis prilygino ženšeniui. Savame kieme D. Kunčienė labiausiai siūlė užsisauginti pastarnokų ir topinambų.
„Varnalėša vadinama augalų ledi, ją savo kūryboje minėjo net Viljamas Šekspyras. Jos šaknys naudingos ne tik gydymui. Iš jų gaminama kava ir kosmetikos priemonės. Taukė liaudiškai dar vadinama gyvakauliu. Iš jos pagaminti tepalai tinka išoriniam naudojimui, ypač padeda sąnariams”, – pasakojo D. Kunčienė.
Siūlo pasižymėti, kur auga valerijonai
D. Kunčienė sakė, kad karšti šios vasaros orai šaknims didelės įtakos nepadarė – šaknų prisirauti galima panašų kiekį, kaip ir ankstesniais metais. „Tik nereikia visų šaknų iškasti, šiek tiek reikia ir palikti. Su gamta reikia dalintis jos gėrybėmis. O jeigu pievoje auga, pavyzdžiui, tik vienas krienas, tai būtina jo bent šiek tiek dalelių palikti, kad kitais metais jis vėl užaugtų”, – sakė D. Kunčienė.
Sveikatos žinių centro steigėja Giedrė Radzevičiūtė teigė, kad ne visas šaknis iš žemės iškasti yra paprasta. Lengviausia išrauti kiaulpienių ir valerijono šaknis. Tiesa, pastarasis augalas rudenį taip nudžiūva ir paruduoja, kad kartais jo šaknų nebeįmanoma rasti, todėl patariama vietą, kur valerijonai auga, pasižymėti dar vasarą, jiems žydint.
„Kiaulpienės ir varnalėšos yra plačiai paplitę augalai. Jų šaknis reikia rauti arba iškasti. Tik priešingai nei kiaulpienė, varnalėša turi storas šaknis, jos giliai po žeme. Teks daug kasti. Sveikatai labai naudingos ir ajerų šaknys, tik jas patariama rinkti po šalnų. Be to, jas surinkti labai sudėtinga, nes jos – po vandeniu, būna susikabinusios. Reikia ir kruopštumo”, – kalbėjo G. Radzevičiūtė.
Skinti uogas – tik rankomis
G. Radzevičiūtė pasakojo, kad rudenį iš laukų naudinga parsinešti ne tik šaknų, bet ir ąžuolo gilių, iš kurių galima pasigaminti kavos arba ąžuolo bei gluosnio žievės, kuri turi sveikatą gerinančių savybių. Ji paaiškino ir kaip rinkti žievę, kad medžiams nebūtų padaryta žala.
„Reikėtų rinkti tik tų medžių, kurie dar nėra seni, žievę. Nuo vieno medžio negalima paimti daug žievės. Geriausia nedidelę siaurą juostelę – tokią, kokia būna bulvės lupena, kai ją skutame skustuvu. Neprisirinkti per daug žievės reikia dar ir todėl, kad ji veikia stipriai, žmogui jos reikia labai nedaug, o savo savybes išlaiko ir penkerius metus”, – paaiškino G. Radzevičiūtė.
Ruduo taip pat ir kai kurių organizmui naudingų uogų metas – erškėtuogių, gudobelių, putinų. Tačiau jas taip pat reikėtų rinkti atsakingai, rankomis, o ne įrankiais šukuojant medžius ar krūmus
„Tačiau tikri žolininkai visada gamtoje dirba saugiai. Juk jiems gamta reikalinga. Todėl ir saugo ją, dalį augalų palieka gyvūnams misti”, – pabrėžė G. Radzevičiūtė.
Abejojantiems primena apie galiojančią tvarką
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė teigė, kad prieš renkant augalų šaknis, būtina įsitikinti, ar jos tie augalai nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip dar vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. O susipainioti kartais visai nesunku. Pavyzdžiui, į šį sąrašą įtrauktos trys laukinių česnakų rūšys. Anksčiau įrašyta buvo ir miškinė varnalėša, ją skinti ar kasti buvo draudžiama. Tiesa, dabar ji iš sąrašo išbraukta, tačiau, pasak L. Janulaitienės, tai nereiškia, kad galima šį augalą masiškai skinti ar rauti.
„Įvairių augalų šaknys irgi yra mūsų gamtos ištekliai, todėl juos naudoti reikia atsakingai. Pavyzdžiui, kiaulpienė yra labai paplitusi, tačiau kiti augalai yra daug retesni. Prieš juos renkant, reikia pasidomėti, kaip jie dauginasi. Jei rinksime žiedus augalo, kuris dauginasi tik barstydamas sėklas – apribosime jo dauginimąsi. Jei rinksime šaknis, o augalas dauginsis tik per šaknis, vėlgi, pakenksime gamtai”, – paaiškino L. Janulaitienė.
Besidomintiems vaistinėmis šaknimis bei kitomis rudens gėrybėmis, specialistė priminė, kad geriausiai į kylančius klausimus atsako ir visus neaiškumus išsprendžia Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, kurią galima rasti čia.
L. Janulaitienė taip pat pridūrė, kad vertingiausios vaistažolės yra auginamos specialiuose ūkiuose, jų pasisodinti galima ir prie savo namų.
