Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Audrius Želvys sakė, kad visas žaliąsias atliekas reikia kompostuoti, o tai padaryti galima ir gyvenant daugiabutyje.
„Viskas priklauso nuo sąmoningumo. Kompostas yra labai vertinga medžiaga. Todėl jos nenaudoti paprasčiausiai yra nenaudinga pačiam žmogui. Soduose ar daržuose, pievose prie nuosavų namų kompostą galima naudoti vietoje trąšų. Daugiabutyje kompostas padės vešėti vazoninėms gelėms, o galima jį panaudoti ir lauko darželyje prie namo”, – teigė A. Želvys.
Jis paaiškino, kad kompostavimui tinka ne tik specialiai pagaminti konteineriai. Dėžę galima susikalti pačiam, o daugiabutyje kompostavimui skirti bet kokią plastmasinę talpą. A. Želvys pridūrė, jog patogiausia, jeigu talpą galima atidaryti ir iš viršaus, ir apačios – tuomet dugne susidariusią naudingą medžiagą bus patogiau išimti, o ant viršaus keliaus naujos žaliosios atliekos.
A. Želvys pridūrė, kad kompostas paprastai susidaro per metus. Jeigu patalpose labai sausas oras, kompostavimo dėžės turinį patariama drėkinti. Procesą gali pagreitinti ir sliekai, kuriuos, pasak A. Želvio, mielai vėliau panaudotų žvejai.
Žaliąsias atliekas galima vežti į specialias aikšteles
Nenorintys patys kompostuoti žaliųjų atliekų nei daugiabutyje, nei prie nuosavo namo, gali jas išvežti į specialias aikšteles. Aikštelių Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei pusšimtis, vien tik Vilniaus regione – 6, o jų sąrašą galima rasti čia.
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse yra priimamos šios bioskaidžios atliekos: želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos. Jos priimamos nemokamai, o kiekis neribojamas.
„Blogiausiu atveju žmonės žaliąsias atliekas meta į buitinių atliekų konteinerius, o iš ten jos keliauja į sąvartyną. Jos nekenkia, bet dėl jų sąvartynai greičiau užsipildo. Į sąvartynus turėtų patekti tik tai, ko panaudoti tikrai nebeįmanoma”, – pabrėžė A. Želvys.
Šiemet tarp atliekų – ir obuoliai
Lentvaryje esančios žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės operatorius Vitalijus Paplauskas sakė, kad pastaruoju metu gyventojai atveža daugiausiai tai, kas lieka po sodo darbų.
„Ruduo, tad žmonės tvarkosi soduose prieš šaltąjį sezoną. Atveža daug šakų, nupjautos žolės, lapų, mačiau ir nužydėjusių gėlių. Šiemet labai gausus obuolių derlius, žmonės nebeturi kur jų dėti, tad ir jų didelius kiekius atveža. Teko priimti ir nereikalingų slyvų bei kriaušių”, – pasakojo V. Paplauskas.
V. Paplauskas priminė, kad į specialias aikšteles vežamos žaliosios atliekos neturi būti užterštos. Nepriimamos atliekos su gyvūnų išmatomis, plunksnomis, kailiu, taip pat riebaluotos, ar kitaip išteptos.
Nuosavų namų gyventojams ir įmonėms taisyklės griežčiausios
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjo Valdo Juodžio, didžioji dalis mieste surinktų žaliųjų atliekų keliauja į dumblo perdirbimo įmonę arba į du žaliųjų atliekų sąvartynus.
„Individualių namų valdų savininkai ir juridiniai asmenys, veikiantys ne daugiabučio gyvenamojo namo patalpose, susidariusias medžių, krūmų genėjimo atliekas, nušienautą žolę, lapus, gėles, medienos drožles ir kitas augmenijos atliekas, privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų ir turint galimybes tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose. O neturint galimybių, šias atskirtas atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles”, – perspėjo V. Juodis.
Gyventojams jis patarė kiemuose sodinti daugiamečius augalus, kurie reikalauja mažiau priežiūros ir finansinių išteklių.
Daugiabučių gyventojai, kol nėra specialių konteinerių, skirtų žaliosioms atliekoms, žolę gali mesti į maisto atliekoms skirtus konteinerius. Tačiau lapams ir šakoms ten ne vieta. Pasak V. Juodžio, žaliąsias atliekas daugiabučių gyventojai privalo tvarkyti patys ir išvežti į tam skirtas aikšteles.
