Pasaulio šalys imasi veiksmų: Lietuvoje nuo 2019 metų vartotojams nemokamai galima bus tiekti tik pačius ploniausius, dėl higieninių sumetimų būtinus plastikinius maišelius. Didesnius ar mažesnius plastikinių maišelių naudojimo ribojimus yra įvedusios arba jų naudojimą apmokestinę Airija, Prancūzija, Italija, Kanada, Australija, Kinija bei kitos šalys ar atskiri miestai. Pirkinių į plastikinius maišelius pakuoti nuo 2017 metų nebegalima Kenijoje, o nuo 2021 metų visi vienkartiniai plastiko gaminiai – šiaudeliai, buteliai, puodeliai, maišeliai taps nelegalūs Kosta Rikoje.
„Skaičiuojama, kad vienas plastikinis maišelis vidutiniškai naudojamas vos 12 minučių ir tai yra blogąja prasme pribloškiantis laikas, turint omenyje, kad pasaulio mastu perdirbama nedaug plastiko atliekų ir vėliau tokie, vos keliolika minučių atitarnavę maišeliai net keletą šimtų metų yra, užteršdami sąvartynus, upėmis pasiekdami jūras, vandenynus. Turime būti labiau sąmoningi ir rinktis tvaresnius, aplinkai draugiškesnius būdus susipakuoti prekes ar gėrimus“, – sako viešosios įstaigos „Circular Economy” vadovas Domas Tracevičius. Pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo medžiaginius arba popierinius.
„Sukuriamų“ plastiko pakuočių atliekų kiekis šalyse skiriasi, pvz. 2015 metais vidutiniškai vienas ES gyventojas generavo 166,3 kilogramo pakuočių atliekų, tačiau Kroatijoje tokių atliekų susidarė tik 51,2 kilogramo, o Vokietijoje net 222,2 kilogramo vienam žmogui. Lietuvoje 2015-aisiais vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 lengvuosius (15-50 mikronų storio) ir 239 labai lengvus (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelius, o 2016 metais – atitinkamai 36 ir 224.
Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas, renkanti ir analizuojanti atliekų, jų rūšių susidarymo bei perdirbimo tendencijas pastebėjo, kad prasidėjus 2008 metų pasaulinei ekonominei bei finansų krizei, pakavimo atliekų kiekis Bendrijoje buvo sumažėjęs, tačiau atsigavus vartojimui vėl ėmė augti.
Svarbu ne tik tai, kiek vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojame, bet ir tai, kaip elgiamės, kai jie tampa mums nebereikalingi. Nešiukšlinti, tinkamai surūšiuoti ir surinkti šias atliekas, jas perdirbti – tai irgi mūsų, žmonių, pareiga, nes atliekos neatsiranda iš niekur, ir pačios niekur nedingsta.
Lengvos, vėjo pakeliamos ar be kliūčių vandeniu plaukiančios, šimtmečiais nesuirsiančios plastiko atliekos formuoja milžiniškus dreifuojančius plastiko atliekų sąvartynus vandenynuose. Pasaulį sukrėtė šokiruojančios nuotraukos, kuriose – vėžlio šnervėje įstrigęs plastiko šiaudelis ar rožinį vatos pagaliuką uodega apsivijęs jūrų arkliukas.
Teršdamos aplinką plastiko atliekos taip pat patenka ir į maisto grandinę. Į vandens gyventojų skrandžius patenka ir kosmetikoje naudojamos plastikinės mikrogranulės, pasitaikančios veido bei kūno šveitikliuose, dantų pastoje – šioms granulėms kai kurios pasaulio šalys taip pat skelbia ribojimus. Toks „plastiko racionas“ pražūtingas ne tik gyvūnijai, bet ir žmonėms, nes gyvūno, mitusio plastiko atliekomis, mėsa patenka ir ant mūsų stalo. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 70 tūkst. plastiko mikrogranulių.
„Akivaizdu, kad mūsų vartojimo įpročiai, aplinkos teršimas atliekomis trikdo pusiausvyrą gamtoje ir atsisuka prieš mus pačius. Be kita ko, Didžiojoje Britanijoje mikrogranulių naudojimo ribojimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų, kaip ir plastikinių maišelių, gėrimų šiaudelių, vatos pagaliukų. Plastiko mažinimo keliu žengia daug šalių“, – teigia D. Tracevičius.
Aplinkos ministerija šiuo metu organizuoja iniciatyvą „Misija: nulis”, kurios dalyviai yra mokomi atpažinti ir įvertinti savo individualų poveikį aplinkai, pamažu keisti kasdienius vartojimo bei elgesio įpročius, pastebėti šių pokyčių naudą aplinkai, sveikatai ir piniginei.
Trys įdomūs faktai apie plastiko naudojimą:
Marokas yra antras pasaulyje plastiko maišelių naudotojas po JAV;
Daugiau kaip 70 proc. šiukšlių pasaulio paplūdimiuose sudaro būtent plastikas;
Plastikas kasmet nužudo daugiau kaip 1 mln. vandens paukščių ir kitų gyvūnų.
