Judumo savaitė išjudins ir įpročius

Judrumo savaitės laikas išmušė. Nuo rugsėjo 16-osios iki 22-osios atsiras galimybių stumtelėti į šalį įpročius ir pagyventi kitaip.

Nuolat į darbą ar mokslus savo automobiliais važiuojantys žmonės bus kviečiami nugalėti viešojo transporto baimę. O juo nuolat keliaujantys – išbandyti kitokias susisiekimo priemones.

Mat ši savaitė – didžiausia pasaulinė gyventojų judumą skatinanti miestų kampanija. Šiemet jos tema – „Pasirink ir judėk“.

„Ar aš?“ – nustebo aplinkos viceministras Martynas Norbutas paklausus, kaip jis keliaus į darbą antroje rugsėjo pusėje. – Kone kasdien dviračiu važinėju į ministeriją ir iš jos. Jei prastas oras, tuomet lipu į visuomeninį transportą. Taigi judumas yra mano įprotis“.

Kasmet rudenį Europos valstybėse skelbiama judumo savaitė turi svarbią užduotį. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į didelę oro taršą, kurią sukelia miestus užkemšantys automobiliai.

„Renginių tą savaitę yra kuo įvairiausių, tačiau svarbiausia jų užduotis – paskatinti miestų gyventojus naudotis aplinkos neteršiančiomis susisiekimo priemonėmis. Juk yra ne tik dviračių, bet įprastinių ir elektrinių paspirtukų, riedžių, kitokių ekologiškų kelionėms skirtų priemonių.

Svarbu, kad žmonės į jas atkreiptų dėmesį. Mat elgiantis taip pat, kaip visą laiką, pamirštama, kokios yra mūsų veiksmų pasekmės.

Be abejo, svarbus šiuo atveju yra ir savivaldybių vaidmuo, nes jos atsakingos už viešojo transporto organizavimą. Jų sprendimai daro esminį poveikį mieste vykstantiems procesams“, – sakė M.Norbutas.

Oro taršos duomenis kasdien fiksuoja Aplinkos apsaugos agentūra. Jie liudija, kad dienomis, kai vėjas labai silpnas, automobilių spūsčių varginamuose miestų rajonuose tarša kietosiomis dalelėmis būna kone dvigubai didesnė, nei nustatyta ribinė vertė.

Tai blogai ir aplinkai, ir pačiam žmogui. Prognozuojama, kad, situacijai nepasikeitus, oro tarša per tris dešimtmečius gali tapti pagrindiniu mirtį sukeliančiu aplinkos veiksniu.

Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė yra sakiusi, kad didžiausią rūpestį Lietuvoje kelia tarša azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis.

Pavyzdžiui, keleiviniai bei krovininiai automobiliai, autobusai ir kitos transporto priemonės į aplinką išspjauna per 25 proc. viso Lietuvoje išmetamo smulkiųjų kietųjų dalelių kiekio (deginant kurą namų ūkiuose – 52 proc.), o azoto oksidų – kone 70 proc. viso kiekio.

Taigi, pasak M.Norbuto, vardan aplinkosaugos ir žmogaus būtina keisti įpročius. O Europos judumo savaitė suteikia progą atkreipti dėmesį ir į miestų taršą, ir į švaraus viešojo transporto bei dviračių panaudojimą.

Ankstesnių metų patirtis liudija, kad Europos judumo savaitei dėmesio skiria 45 Lietuvos savivaldybės iš 60-ies.

Pasak Vilniaus miesto atstovės Aurelijos Dermantės, sekmadienį, rugsėjo 16-ąją, sostinės Lukiškių aikštėje bursis dviračiais, riedučiais, paspirtukais ir kitomis alternatyviomis priemonėmis judantys miestiečiai. Tai bus simbolinis renginys, kuris atvers Europos judumo savaitę.

Anot sostinės susisiekimo įmonės vadovės Modestos Gusarovienės, ši savaitė yra puiki proga iškelti sau iššūkį ir pabandyti po miestą keliauti kitaip nei įprasta – draugiškiau aplinkai. Ir išbandyti įvairius judėjimo mieste būdus.

„Raginame palikti automobilius namie ir pasirinkti alternatyvias transporto priemones, pavyzdžiui, paspirtuką ir miesto viešąjį transportą, kuris pastaruoju metu sparčiai atnaujinamas.

Tvarias transporto priemones kviečiame rinktis ne tik per Europos judumo savaitę, bet ir vėliau, kad sumažėtų mieste oro tarša ir triukšmas“, – sakė M.Gusarovienė.

Akcija „Mieste be automobilio“ pirmą kartą buvo paskelbta prieš 18 metų Prancūzijoje. Tad ką liudija kone dviejų dešimtmečių patirtis?

Anot Aplinkos ministerijos atstovės Reginos Kališaitytės, Europos judumo savaitės kampanijoje dažniausiai dalyvauja didžiosios savivaldybės. Jų motyvas – dideli automobilių srautai gatvėse, kurie yra pagrindinis oro užterštumo šaltinis.

„Pastaruoju metu įvairių transporto teršalų bei išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas transporto sektoriuje – viena svarbiausių užduočių, – sakė R. Kališaitytė. – Vis dėlto prireiks laiko, kol pavyks persėsti į netaršias transporto priemones ir sumažinti anglies dvideginio azoto oksidų bei kietųjų dalelių išmetimą.

Šiuo metu paprasčiausias būdas tai padaryti – pasiūlyti keliaujantiems viešąjį transportą kaip patogią alternatyvą. Tą puikiai daro Vilniaus miesto savivaldybė, drastiškai atnaujinusi savo autobusų, troleibusų parką ir taip motyvuodama piliečius jį rinktis.

Vietoje netrypčioja ir patys gyventojai, ir verslas. Pastebime vis daugiau sumanymų dalintis kelionės sąnaudomis, nuomotis transporto priemones. Tai ne tik pigiau, bet ir sugaištama mažiau laiko kamščiuose, didėja žmonių aplinkosauginis suvokimas“.

Prie kampanijos „Europos judumo savaitė“ kasmet prisijungia šimtai mokyklų ir darželių. Norinčiųjų dalyvauti joje vis daugėja – valstybinės institucijos, asociacijos, įvairios organizacijos kreipiasi prašydamos tam leidimo.

Ar viena diena be automobilio nėra tik simbolinis kvietimas? Pasak R.Kališaitytės, ankstesnių metų apklausos liudija, kad gyventojai yra patenkinti jiems suteikta galimybe vieną dieną nemokamai išbandyti miesto viešąjį transportą.

Todėl norėdama dar labiau paraginti žmones išbandyti automobilio alternatyvas, Aplinkos ministerija kreipėsi į didžiųjų miestų merus prašydama rugsėjo 22 d. – Tarptautinę dieną be automobilio – viešąjį transportą padaryti nemokamą.

„Sulaukėme žinios, kad Klaipėdoje rugsėjo 21 d., penktadienį, piliečiai pateikę vairuotojo pažymėjimą visą parą Klaipėdos miesto viešuoju transportu galės važiuoti nemokamai.

Šiais metais, rugsėjo 21 d. Jurbarko ir Raseinių miestuose taip pat bus galima viešuoju transportu naudotis nemokamai. Kadangi rugsėjo 22 d. sutampa su popiežiaus Pranciškaus vizitu Vilniuje, sostinės gyventojai ir miesto svečiai pateikę vairuotojo pažymėjimą visą šią dieną viešuoju transportu taip pat galės važiuoti nemokamai.

Kauno mieste visi gyventojai ir miesto svečiai tai daryti galės rugsėjo 23 d., popiežiaus vizito metu“, – sakė R.Kališaitytė.

Aplinkos ministerija yra Europos judrumo savaitės kampanijos koordinatorė Lietuvoje. Kiekviena kampanijoje dalyvaujanti savivaldybė pati sprendžia, kokius renginius organizuos savo bendruomenei.

Šiais metais Aplinkos ministerija tradiciškai ketina apdovanoti labiausiai nusipelniusius šiose kategorijose:

Judriausia savivaldybė bus atrinkta įgyvendinusi bent vieną priemonę, kuri padėtų pereiti prie aplinkai draugiškų transporto priemonių naudojimo.

Judriausią mokymo įstaigą, Judriausią darbdavį, Judriausią valstybės instituciją Aplinkos ministerija išrinks atsižvelgdama į skatinimo priemones, renginių pobūdį, jų gausą.

Judriausias pilietis bus renkamas pagal daugiausiai nueitų ir nuvažiuotų dviračiu km skaičių per dieną ir visos Europos judumo savaitės metu naudojantis mobiliąja programėle.

Judriausią ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Ją Aplinkos ministerija išrinks taip pat atsižvelgdama į skatinimo priemones, renginių pobūdį, jų gausą.

Visų laimėtojų lauks prizai, orientuoti į saugumą, sveiką gyvenseną ir darnų judrumą.

Europos judumo savaitės metu visoje Lietuvoje bus organizuojama gausybė renginių, pavyzdžiui, autobuso, elektromobilio, automobilio, dviratininko ir bėgiko varžytuvės, žygiai, piknikai pietų metu, šiaurietiškas ėjimas, mankšta gryname ore bei biuruose ir kitokių.