Medžių vertė – ne tik kamieno storis

Javapjūtė baigėsi. Kombainus bei grūdvežius ūkininkai parvairavo namo. Tačiau per patį darbymetį kasmet būna atvejų, kai kaimo keliais laviruodama milžiniška žemės ūkio technika pakelėse išlaužo brandžius medžius ar apdrasko juos privačiuose sklypuose.

Paprastai žmonės į visa tai numoja ranka, esą tai – smulkmena, o medžius panorėjus galima atsodinti. Bet ar tikrai?

„Nemačiau, kaip tai įvyko. Radau ties posūkiu išlaužtas tris pušis, kurias sodinau prieš penkerius metus, ir ant šono gulinčią kone trijų metrų aukščio eglę. Skaudu.

Matyt, varomas atbuline eiga koks nors traktorius išlaužė medžius“, – pasakojo Anykščių rajone gyvenantis Ignas.

Liudininkų nėra, kaltininko – taip pat, todėl vyrui neliko nieko kita, kaip pačiam sutvarkyti išlaužytus medžius: nupjauti iki pašaknės, o tai, kas išlaužyta, – sudeginti.

„Esu vairuotojas, žinau Kelių eismo taisykles. Ir tai, kas nutiko, – eismo įvykis, o kaltininkas iš jo vietos pabėgo. O tai reiškia, kad jis galėtų netekti keleriems metams teisės vairuoti ir dar sumokėti riebią baudą“, – užsiminė Ignas.

„Pakelę esu apsodinusi eglėmis. Užspaudė širdį, kai radau vieną jų nulaužtą, o dar tris apdraskytais kamienais. Javapjūtė buvo ką tik prasidėjusi, ir jas „nuskynė“ vieškeliu dardėjusi sunkiasvorė žemės ūkio technika.

Netruko atsišaukti ir tai padaręs ūkininkas. Jis atsiprašė ir pažadėjo, kad lūženas sutvarkys, o egles atsodins. Tikiu, kad atlėgus darbymečiui jis tai ir padarys“, – vylėsi Utenos rajone gyvenanti moteris.

Vis dėlto teismuose netrūksta bylų, kuriose nagrinėjami atvejai, kai per avariją, nulaužus vieną ar kelis medžius, avarijos kaltininkams buvo priskaičiuojama gamtai padaryta žala, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Tačiau kaip ji yra įvertinama?

„Jei taip nutinka, kad automobilis arba kombainas išlaužo medžius, turėtų būti atlyginama žala gamtai.

Tik tokių kreipimųsi pasitaiko vienetai. Labiau įprasta, kad apie sugadintus želdynus praneša jų savininkai – privatūs asmenys, kai jų sklype medžius ar krūmus išlaužo įvažiuojanti technika.

Tokiais atvejais žala skaičiuojama vertinant, kiek kainuoja atitaisyti eismo įvykio sukeltus padarinius“, – sakė vienos draudimo bendrovių Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Jis priminė, kad yra atlyginama ir žala, kuri per eismo įvykius padaroma valstybės turtui.

„Paprastai valstybės institucijos nesikreipia dėl žalos atlyginimo, kai nulaužiamas medis. To jos imasi, kai padaroma didesnė žala gamtai, pavyzdžiui, išsilieja vilkiko vežami degalai ar cheminės medžiagos.

Tokių atvejų pasitaiko ir po Europos šalis važinėjantiems Lietuvoje registruotiems vilkikams“, – kalbėjo A.Juodeikis.

Jo teigimu, bene įsimintiniausias įvykis buvo 2015 metais, kai Rokiškio rajone iš vilkiko išsiliejo 650 litrų dyzelinių degalų.

Tuomet buvo atlyginta daugiau nei 26 tūkst. eurų gamtai padarytos žalos, kuri buvo apskaičiuota pagal tai, kiek kainavo pašalinti įvykio padarinius.

„Apskritai tokia žala, kai transporto priemonė susiduria su kliūtimi, sudaro apie dešimtadalį visos mūsų atlyginamos žalos. Iš jos vos 2,5 proc. – automobiliui atsitrenkus į medį, – sakė ekspertas. – Vidutinė žala, kai automobilis atsitrenkia į medį, siekia apie 1,7 tūkst. eurų, o didžiausia mūsų kada nors išmokėta siekė net 16,7 tūkst. eurų.

Deja, tokia žala buvo padengta vertinant kliento automobiliui padarytą žalą, tačiau ne gamtai.“

„Džiaugiuosi žinodamas, kad šitie medžiai, kurie auga Čepkelių rezervate, niekada nebus nukirsti. Jie gyvens. Atėjus laikui nudžius, nuvirs, supus, o jų vietą natūraliai užims kiti.

Medžiai yra neįkainojama gamtos dovana žmogui“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs gamtininkas Eugenijus Drobelis.

Pasak Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo Vidmanto Bezaro, visa bėda, kad žmonės labai dažnai gamtoje ieško materialinės naudos sau, o medžius laiko „niekieno turtu“, su kuriuo gali daryti ką panorėję.

„Apmaudu, kad medžio vertė, kai tenka kompensuoti gamtai padarytą žalą, Lietuvoje kol kas matuojama tik kamieno skersmens centimetrais.

Tačiau medžiai turi neįkainojamą aplinkosaugos vertę, jie yra ekologinės sistemos dalis. Niekas, vertindamas žalą, juk neskaičiuoja, kiek medžiai pagamino deguonies ar sulaikė dulkių.

Galų gale yra istoriniai sentimentai, pavyzdžiui, senelių pasodintos medžių alėjos pakelėse. O anūkai mato, kad ne tik per avarijas tie augalai sužalojami, bet ir kelininkai be jokio leidimo juos iškerta“, – kalbėjo V.Bezaras.

Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vadovės Giedrės Čeponytės teigimu, apskaičiuojant miesto medžių vertę naudojamasi Aplinkos ministerijos sukurta metodika. Svarbiausias kriterijus – gamtai padaryta žala skaičiuojama vertinant išpjautų medžių rūšis ir matuojant kelmų skersmenį.

„Radę per avarijas sužalotus medžius juos tvarkome, jei to nebeįmanoma padaryti – šaliname.

Tokiais atvejais, kai įvykis būna užfiksuotas, apskaičiuojame žalą ir duomenis perduodame policijai. Ją kompensuoti turi avarijos kaltininkas.

Jei žmogus nuniokoja medžius, baudžiama pagal viešosios tvarkos pažeidimą – svetimo turto suniokojimą. Visa bėda, kad kaltininkai labai retai surandami“, – sakė G.Čeponytė.

Svarbiausias kriterijus – gamtai padaryta žala skaičiuojama vertinant išpjautų medžių rūšis ir matuojant kelmų skersmenį. 

Pasak dar vienos draudimo bendrovės Žalų administravimo departamento direktoriaus Gyčio Matiuko, eismo įvykiai nutinka ne tik kelyje, bet ir viešose arba privačiose teritorijose.

„Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad eismo įvykiu laikoma ir tai, kai apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas jo vietoje buvęs turtas. Tad jei transporto priemonė atsitrenkė į medį, tai traktuojama kaip eismo įvykis“, – paaiškino G.Matiukas.

Jei automobilis draustas kasko draudimu, atlyginami nuostoliai ir tada, kai jis atsitrenkė į medį. Trečiųjų asmenų žala atlyginama pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą: patirti nuostoliai padengiami turto savininkui, kuriam priklauso medis ar kitas želdinys.

„Pavyzdžiui, miško, kuriame per eismo įvykį padaryta žala augalijai, savininku gali būti valstybė, savivaldybė ar privatūs ir juridiniai asmenys.

Tokiu atveju medį užkliudęs vairuotojas turėtų kviesti policijos pareigūnus ir registruoti eismo įvykį, o nukentėjusieji vėliau turi kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo. Įprasta praktika, kad nuostolius įvertina draudimo įmonės ekspertai ir apskaičiuoja draudimo išmokos sumą“, – sakė G.Matiukas.