Pirmiausiai pataria skaityti trąšų etiketes
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojo Irmanto Valūno, jeigu žmogus vis dėlto nusprendė savo darže ar sode naudoti mineralines trąšas, pirmiausiai reikėtų perskaityti ant jų esančias etiketes ir griežtai laikytis ten išdėstytų instrukcijų.
„Prieš naudojant mineralines trąšas būtina atidžiai perskaityti etiketėje pateiktą informaciją apie rekomenduojamas trąšų naudojimo normas, įspėjimus apie galimą jų neigiamą poveikį aplinkai. Tokias trąšas reikėtų naudoti tiksliai pagal pateiktas instrukcijas ir nepridėti savo nuožiūra papildomo jų kiekio.”, – paaiškino I. Valūnas.
Etiketes svarbu skaityti ne tik dėl savo pačių sveikatos. Tačiau ir todėl, jog būtumėte tikri, kad nepadarysite žalos aplinkai. Per didelis naudojamų mineralinių trąšų kiekis gali pakenkti ne tik aplinkai, bet daryti neigiamą poveikį auginamiems augalams, sumažinti jų derlių, pabloginti auginamos produkcijos kokybę.
„Iš pertręštų laukų augalų nepasisavintos maistinės medžiagos, pavyzdžiui, fosforas ir ypač azotas, išsiplauna į gruntinius vandenis ir patenka į paviršinius vandens telkinius. Dėl to šuliniai gali būti užteršti žmonių sveikatai pavojingais nitratais, o paviršiniuose vandens telkiniuose stebimi eutrofikacijos procesai – vandens žydėjimas. Eutrofikacijos metu vandens telkiniuose sumažėja vandens skaidrumas, susidariusi fitoplanktono biomasė yra puikus substratas bakterijų dauginimuisi, o kai kurios dumblių rūšys yra netgi toksiškos. Vėliau gali sekti kiti procesai – biomasės puvimas, sieros vandenilio ir kitų teršiančių vandenį medžiagų susidarymas. Dėl to gali masiškai dusti žuvys bei kiti vandens organizmai, gali kilti pavojus žmonėms užsikrėsti įvairiomis ligomis“ – teigė Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė.
Daugeliui žinomų organinių trąšų, tokių kaip mėšlas ir srutos, naudojimas yra palankesnis aplinkai, nes praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis, o augalų maistinių medžiagų – azoto, fosforo išsiplovimas į vandens telkinius yra ne toks intensyvus. Tačiau naudojant šių trąšų per daug arba netinkamu laiku gali kilti tos pačios aplinkosauginės problemos kaip ir nesaikingai naudojant mineralines trąšas.
Tręšiant dirvą organiškai irgi reikia laikytis taisyklių – Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro pasirašyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, kurį galima rasti čia.
Sveiki augalai apsigina patys
„Natūraliai ūkininkavome tūkstančius metų, o chemikalus pradėjome naudoti tik gal kokiais 1940-aisiais. Chemija gali sugriauti tai, ką gamta kūrė milijonus metų”, – įsitikinęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.
Ūkininkams ir sodininkams mėgėjams jis pataria dirvas tręšti bei nuo piktžolių ir kenkėjų saugotis tik natūraliomis priemonėmis.
„Geriausios trąšos – natūralus mėšlas. O norint išvengti piktžolių geriausiai padeda ravėjimas, mulčiavimas. Galima pasėti garstyčių ar kitų augalų sanitarų – jos priaugina dirvožemyje masės, kuri tampa maistine medžiaga ateities kultūroms bei užstoja saulę piktžolėms. Padeda ir dilgėlių ar mėšlo raugas. Labai svarbu ir sėjomaina. Savo veiklą sureguliuoti reikia taip, kad natūraliai išliktų kultūriniai, o ne nekultūriniai augalai”, – sako S. Daniulis.
Jis pridūrė, kad jeigu augalai sveiki ir stiprūs, jie būna pajėgūs su piktžolėmis bei kenkėjais kovoti patys. O sveiki augalai išauga iš kokybiškų sėklų, pasėtų švarioje ir natūraliai patręštoje dirvoje. Tiesa, visiškai vengti piktžolių ir kenkėjų S. Daniulis nepatarė – pasak jo, reikia palikti maisto, kuriuo galėtų misti gyvūnai.
Jeigu vis dėlto norisi sode ar darže apsikuopti greičiau, patariama rinktis tik patikimus ir oficialiai patvirtintus augalų apsaugos produktus (AAP).
Europos Komisijos duomenimis, 2015-aisiais tokių produktų falsifikatai sudarė beveik penktadalį rinkos. Gyventojai susigundydavo mažesnėmis nepatikrintų medžiagų kainomis ar stipresniu poveikiu.
Produktai turi būti įregistruoti
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Raimondos Grigaitės, Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galima naudoti tik toje šalyje registruotus AAP. Tik registruoti produktai yra saugūs, nes prieš tai būna įvertinamas jų poveikis žmogui, aplinkai, veikliųjų medžiagų likučių susidarymas augaluose bei produkto efektyvumas. Informaciją, ar produktas yra oficialiai įregistruotas, galima rasti ant jo etiketės.
Norint pardavinėti AAP reikalingas leidimas. Šiuo metu leidimai išduoti apie 450 Lietuvos parduotuvių. Jose parduodami neprofesionaliam naudojimui skirti AAP. Prekybos vietų sąrašą galima rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklapyje. Profesionaliajam naudojimui skirtas priemones įsigyti gali ir naudoti tik specialius augalų apsaugos kursus baigę asmenys.
„Labai svarbu AAP naudoti laikantis gamintojų reikalavimų. Visa informacija apie AAP naudojimą – naudojimo paskirtis, augalai, kuriuos galima apdoroti, piktžolės, ligos ir kenkėjai, kurias jis naikina arba nuo kurių saugo, saugos priemonės, rizikos mažinimo priemonės yra nurodyta konkretaus produkto etiketėje”, – paaiškino Valstybinės augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Strukčinskas.
AAP reikia naudoti tik tiems augalams, kuriems priemonė skirta. Taip pat saugoti, kad medžiagos nepatektų ant šalia esančių augalų ar objektų. Jeigu konkretaus produkto etiketėje nenurodyta kitaip, iki paviršinio vandens šaltinių ir atvirų šulinių turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 5 m. apsauginis nepurškimo atstumas.
„Visuomet reikia laikytis svarbiausių taisyklių – pirkti tik registruotus, t. y. saugius AAP, o juos naudoti tik skirtiems augalams, laikytis etiketėse nurodytų normų bei kitų reikalavimų. Jeigu bus laikomasi šių pagrindinių taisyklių, galėsite mėgautis gausiu ir sveiku derliumi, nepakenkiant sau ir aplinkai”, – teigė A. Strukčinskas.
Naudojant priemones ne taip, kaip nurodyta etiketėje, galima pakenkti žmogui ir aplinkai – dirvožemio bei vandens organizmams, paukščiams, žinduoliams, augalams. Naudojant didesnes normas nei nurodyta etiketėje, galima pakenkti ir auginamiems augalams. O dėl per didelis produkto kiekio auginami augalai gali tiesiog sunykti. Be to, nesilaikant rekomenduojamų kiekių, užaugintuose vaisiuose ir daržovėse gali likti cheminių medžiagų likučiai. Valgyti tokius vaisius ir daržoves nėra saugu.
