Anot jo, tarnyba, kontroliuojanti „upių gaidelių“ elgesį – yra, tačiau nefunkcionuoja. „Tai pajuokos verta kontrolė. Nei radarų, nei prevencijos. Kateriai skraido kaip išprotėję, neretai jais plaukioja neblaivūs asmenys ir jaučiasi nebaudžiami“, – tikino vietos gyventojas.
Tai, jog motorinėmis vandens transporto priemonėmis žmonės čia laksto itin greitai, liudija ir užfiksuoti vaizdai. Portalo lrytas.lt žurnalistai mėgino vytis Šyšos upe lekiantį katerį skraidykle. Nors skraidyklės maksimalus greitis siekia iki 65 km/val., kateris upe lėkė dar greičiau, – jį vos pavyko pavyti. Tad greitis buvo pavojingas – ypač, kai tam tikrose upių atkarpose maksimalus leistinas greitis apribotas iki 5 km/val.
„Tokie vandens kelių gaideliai fiksuojami visame Pamario krašte – Mingėje skundžiasi laivavedžiai, nes kateriais laksto taip, kad jachtos švartavimosi vietose apsidaužo“, – tikino Šilutės rajono gyventojas Laimonas.
Pastatytų greičio ribojimo ženklus
Vidaus vandens kelių direkcijos Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros skyriaus viršininkas Aurelijus Rimas pripažino, kad greitis vandens keliuose daug kur nereguliuojamas, o saugus greitis – laivavedžio sąžinės reikalas. „Laivai turi plaukioti saugiai, vadovaujantis „protingo plaukiojimo“ principu”, – sakė A. Rimas. Anot jo, jei atsirastų poreikis statyti greičio ribojimo ženklus, jie atsirastų, tačiau tam reikalinga vietos gyventojų iniciatyva.
„Atsižvelgę į bendruomenės prašymą, esame pastatę ženklą Minijos upėje. Čia 3 km atkarpoje maksimalus leistinas vandens transporto priemonių greitis yra 5 km/val. Toks pat ženklas yra ir Drevernos upėje. Atmatoje yra ženklas, kuris draudžia kelti bangas“, – nurodė pašnekovas.
A. Rimas teigė, kad pavojingai vandenyje manevruojantys katerių savininkai iš tiesų kelia problemų. „Panašių atvejų, kai nesaugiu greičiu plaukiojantys katerių laivavedžiai sukelia pavojų yra buvę Mingėje. Ten iš tiesų lakstydavo, keldavo bangas ir net brangius laivus apgadindavo“, – teigė A. Rimas.
Ir nors vietos gyventojai skundžiasi chuliganišku plaukiotojų elgesiu, pastaraisiais metais Vidaus vandens kelių direkcija papildomų prašymų apriboti greitį Nemuno deltoje nėra gavusi. „Jei gautume, galėtume tai suderinti ir pastatyti tuos ženklus“, – tikino Vidaus vandens kelių direkcijos kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros skyriaus viršininkas Aurelijus Rimas.
Žaloja Nemuno deltos gamtą
Pasak Nemuno deltos regioninio parko vyr. specialistės Jovitos Stanionienės, žala gamtai, kurią daro siautėjantys vandens transporto priemonių naudotojai – pastebima. Ypač – paukščiams.
„Paukščiai, kurie peri pakrantėse – gulbės, antys, žąsys – nuo pralekiančių motorinių vandens transporto priemonių išsigąsta. Paukščiai pakyla, nuskrenda, bet nežinia ar grįžta pas savo jauniklius. Tad žala iš tiesų pastebima. Ir jei transporto priemonių greitis būtų ribojamas, nuo to gamtai būtų tik geriau“ – teigė gamtininkė J. Stanionienė.
Anot jos, Nemuno deltos regioninio parko taisyklėse lankytojams nurodyta, kokiu greičiu galima plaukti motorinėmis vandens transporto priemonėmis. Tačiau atidžiau jas peržvelgus paaiškėja, kad nurodytas greitis gali būti interpretuojamas įvairiai. „Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato teritorijoje savaeigėmis (motorinėmis) plaukiojimo priemonėmis leidžiama įplaukti į Nemuno deltos šakas arba išplaukti iš jų į Kuršių marias viso navigacijos sezono metu galima tik mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu“, – nurodyta taisyklėse lankytojams.
J. Stanionienė pridūrė, kad jei būtų vykdoma atitinkama vandens transporto valdytojų priežiūra, o nusižengusiems skiriamos bausmės, netrukus sumažėtų ir pavojingų vandens eismo dalyvių.
Neigiamas poveikis ne tik paukščiams
Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius teigė, Kuršių marių biosferos poligone žalą bei neigiamą poveikį migruojantiems ir perintiems paukščiams daro ne tik motorinės transporto priemonės, bet ir kaituotojai, burlentininkai, kurių pastaruoju metu itin padaugėjo.
„Tiems asmenims nesvarbu, kad iš perinčio paukščio lizdo lieka tik prisiminimas. Jie plaukioja seklumose ir tarsi peiliu skrodžia visą augaliją. Todėl masinį lakstymą saugomose teritorijose stabdytų ne įspėjimai, o konkrečios baudos. Tačiau šiai dienai to nėra“, – komentavo ekologas, primindamas, kad saugomose teritorijose motorinių vandens transporto priemonių greitis yra apribotas Aplinkos ministro įsakymais, o kai kuriose vietose – net uždraustas.
Anot jo, žala daroma ne tik paukščiams, bet ir žuvims. „Žinoma, yra tam tikras reguliavimas – laiko apribojimas, kad žuvys į savo nerštavietes netrukdomai praplauktų, kad paukščiai praradę jėgas susikauptų prieš migraciją ir pan.“, – tikino R. Kubilius. Ekologo teigimu, priešingai, nei Nemuno deltos regioniniame parke, Šyšos, Minijos, Atmatos upių atkarpose plaukiojančius asmenis kontroliuoja tik Vandens kelių direkcija, tad aplinkosaugininkai čia nesikiša.
„Tai yra Lietuvos vidaus vandens keliai. Taip, kaip autostrados automobiliams. Juose taip pat nukenčia gyvūnija – nudaužiami ir briedžiai, ir stirnos, ir kiti gyvūnai“, – sakė ekologas.
Tačiau pastebėjus gamtos niokotojus ekologas R. Kubilius rekomenduoja visuomet pranešti policijai trumpuoju numeriu 112.
Bėda – nekontroliuojamas greitis
Portalui lrytas.lt į klausimus apie eismo kontrolę Nemuno deltos vandenyse atsakė Lietuvos saugaus transporto administracijos atstovas Irmantas Kuzas.
– Kokiomis priemonėmis kontroliuojama laivyba Nemuno deltoje?
– Reidai organizuojami tiek ant vandens, tiek prie vandens. Vyksta neviešas patruliavimas ir stebėjimas.
– Kodėl ne visose vandens kelių atkarpose yra nurodytas leistinas maksimalus greitis?
– Pagal VVTK, vidaus vandenų kelių valdytojui pavesta žymėti kelią nurodomaisiais ir įspėjamaisiais ženklais. Greitis iš esmės nėra ribojamas. Leistiną greitį nustato kelio valdytojas. Lietuvos transporto saugos administracija tik gali teikti rekomendacijas.
– Kiek inspektorių užtikrina saugų eismą vandens keliuose? Šiuo atveju – Nemuno deltoje?
– Lietuvos transporto saugos administracijai pavesta kontroliuoti saugią laivybą. Saugios laivybos inspektorių turime 4, tačiau įtraukiame ir apmokytus kelių inspektorius, taigi saugios laivybos kontrolę užtikrinti gali 10 inspektorių.
– Kokios bausmės skiriamos tiems, kurie sukelia pavojų aplinkiniams?
– LR ANK nenumato konkrečios administracinės atsakomybės už greičio viršijimą. Yra bendra LR ANK 406 str. 6 d. „Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų kitų saugumo reikalavimų pažeidimas“, atsakomybė laivavedžiui nuo 90 iki 140 eur. Kita problema – greitis nekontroliuojamas.
– Kaip kontroliuojamas vandens transporto priemonių valdytojų (kapitonų) blaivumas? Kokia bausmė gresia neblaiviam laivavedžiui?
– Reidų metu laivavedžiai tikrinami alkotesteriu. Atsakomybė pagal LR ANK 406 str. 5 d. nuo 350 iki 860 eur.
