Tai pagrindinis šalies erdvinės plėtros dokumentas, kuriame dėmesys bus skiriamas įvairioms socialinėms, ekonominėms, kultūrinėms sritims, o kartu – ir aplinkosaugai: gamtos ištekliams, rekreacijai, aplinkos švarai, ekologijai ir daugybei kitų poveikį aplinkai darančių veiksnių.
Taip pat šis planas turės užtikrinti, kad ir Lietuvoje galiojantys, ir būsimi strateginiai dokumentai derėtų tarpusavyje. Štai todėl Vyriausybė šį planą yra įtraukusi į strateginių projektų portfelį, kuriame atsiduria svarbiausi visų ministerijų darbai.
„Esame darnios plėtros strategijų koordinatoriai. Šis planas būtent ir yra kompleksinis dokumentas, kuriame atsidurs visos strategijos“, – sakė Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
Kadangi kuriant planą dėmesį tenka skirti dar ir saugomoms teritorijoms, gamtos ištekliams, biologijai, o kartu – ir miestų plėtrai, AM yra ta institucija, kuri atsakinga už jo atsiradimą.
Įvertino dabartinę būklę
Įvairios valstybės institucijos, dalyvaujančios rengiant bendrąjį planą, pirmąjį šių metų pusmetį privalėjo sutelkti dėmesį į esamos būklės analizę. Taigi šiais metais jau įvyko trys forumai, skirti būklės „diagnostikai“: „Globali Lietuva“, „Gyvybingi miestai bei regionai“, o birželio pabaigoje – ir forumas „Lietuva šiandien“.
Tai paskutinis renginys, skirtas esamos būklės analizei apibendrinti. Rugsėjį bus pradėta kurti koncepcija, kurią vėliau patvirtins Seimas, o konkrečius sprendimus priims Vyriausybė.
„Dabartinis planas yra „užrakintas“ žemėlapiuose, realiai jo neįmanoma pakeisti. Naujasis bus kitoks. Jo sprendiniai galios iki 2030 metų, bet, prireikus, bus galimybė jį keisti, adaptuoti. Taigi šis planas bus lyg nuolat atnaujinama navigacijos sistema, parodanti, kas ir kokiais keliais gali nuvažiuoti link bendro tikslo“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Pasak aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, svarbu, kad naujasis teritorijų planavimo dokumentas būtų naudojamas įvairių sektorių strateginiams planams įgyvendinti, o kartu – ir tarptautiniams įsipareigojimams ištesėti.
„Planas rengiamas reaguojant ir į Jungtinių Tautų patvirtintus Darnaus vystymosi tikslus. Jie yra aktualūs kiekvienai valstybei. Jų centre – darnūs miestai ir bendruomenės bei gyvenamoji aplinka, – paaiškino viceministrė. – Be to, plano sprendiniai turės tiesioginės įtakos ekonomikos raidai bei socialinei aplinkai, ir vertinant tai bus planuojamas biudžetas“.
Taigi, anot R.Brandišauskienės, turint tokį planą iš anksto bus galima aplenkti kliūtis, kad nereikėtų blaškytis aklagatviuose.
Nepagrįstos išlaidos
Lietuvoje šiuo metu galioja kone 200 įvairios trukmės strateginio planavimo dokumentų, kurių svarbiausios – iki 2030-ųjų galiosianti Nacionalinė pažangos strategija ir Lietuvos pažangos programa. Taigi visoje šioje strategijų sistemoje bendrojo plano vietą vertino ir Finansų ministerija, ir visos kitos ministerijos.
„Mums tenka būti arbitru įvairių sektorių kovose dėl finansų. Todėl puikiai matome, kad planuojant investicijas yra daug nesuderinamumo, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė. – Dažnai matome, kad jos yra dubliuojamos arba net nenaudingos. Tuomet, kai investuojama nematant bendro vaizdo, objektas tampa negyvas ir nereikalingas“.
Norėdami užkirsti kelią tokiam pinigų švaistymui, finansų specialistai peržiūrėjo milžinišką šūsnį strategijų, analizuodami jų sąsajas. Ir aptiko vieną, būdingą visoms: jei, imantis strateginių projektų, žemė nepaimama visuomenės poreikiams, investicijos į juos tampa beprasmės.
Švaisto veltui laiką
Apie tai, kad strategijoms reikia sąsajos, liudija ir Ūkio ministerijos patirtis. Pasak jos atstovų, iššūkiais, prisikviečiant investuotojus, pastaruoju metu tapo Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bei pramonės parkai. O jų plėtra yra tiesiogiai susijusi su bendruoju planu.
Šiuo metu Lietuvoje 7-ioms LEZ iš tikrųjų skirta 180 hektarų, bet investuotojai, išskyrus Klaipėdą ir Kauną, į jas nesiveržia. Mat šiose zonose nėra nedidelių (10–15 ha) ar vidutinių (70–100 ha) sklypų su įrengta infrastruktūra. Apskritai jose deramai sutvarkytas tik 31 hektaras žemės.
„Lietuvos konkurencinis pranašumas yra greitis – reikia ant derybų stalo investuotojams padėti paruoštus ir mažus, ir vidutinius, ir didelius sklypus. O jų pasiūlos beveik nėra. Užtat pinigai ištaškyti ten, kur nereikia, pavyzdžiui, išplėtota infrastruktūra Ramygalos parke, kur niekas nenori investuoti. Taigi, atsiradus bendrajam planui bent jau turėsime aiškią viziją, ką galima pasiūlyti investuotojams“, – sakė ūkio viceministras Marius Skuodis.
Poreikiai – ministerijų krepšyje
Kiekviena iš keturiolikos ministerijų sureagavo į LRBP parengtą esamos būklės analizę. Pavyzdžiui, energetikai kalba apie tai, kad naujoji energetikos strategija bus derinama su nauju bendruoju planu, o svarbiausias jos akcentais – sinchronizacijos su kontinentiniais Europos elektros tinklais projektas.
Smulkesni? Tai ir vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje, ir dujų trasos tarp Lenkijos bei Lietuvos.
Krašto apsaugos ministerija taip pat norėtų tokio teritorijų planavimo, kad atsirastų daugiau vietos poligonams plėsti bei amunicijai laikyti.
Susisiekimo ministerija ant stalo deda didžiuosius savo „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ projektus bei būsimas Vilniaus aplinkkelio atkarpas.
Sveikatos apsaugos ministerija guldo situacijos analizę, kuri liudija, kad besiimdamos investicinių projektų kitos ministerijos mažai tepaiso, kokią įtaką jie padarys greta gyvenančių žmonių sveikatai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu baksnoja į socialinę atskirtį tarp miestų ir kaimų, migraciją, nedarbą regionuose bei spartų senėjimo procesą.
Žemės ūkis? Jis taip pat turi savo užgaidų. Pasak žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, juk pusę Lietuvos ploto sudaro žemės ūkio naudmenos, o bendros strateginės krypties dėl jų plėtros nėra.
Taigi valstybės institucijos surašė savo įžvalgas. Ir netrukus bus žengtas kitas žingsnis – bus kuriama koncepcija, erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai. Dabartinis Lietuvos teritorijos bendrasis planas dar galios iki 2020-ųjų. Tačiau žingsnis po žingsnio judama link naujo teritorijų planavimo dokumento, į kurį atsižvelgiant bus planuojamos investicijos ir mūsų šaliai svarbūs projektai.
Esamos būklės analizė
Migracija iš didžiųjų miestų į užsienį, iš regionų – į miestus bei tam tikrose vietovėse besiformuojančios „urbanistinės dykros“ – tai tik viena iš probleminių situacijų, kurias aprašė sektorinę esamos būklės analizę parengęs įmonių konsorciumas – bendrovės „Sweco“, „Team Urbanistai“, Valstybės žemės fondas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Pasak tyrėjų, konkrečios savivaldybės raida turi konkretų problemų derinį ir skirtingą jų raiškos stiprumą.
Atlikus analizę įvardintos 7 probleminės situacijos, kurių svarbiausios siejamos su žmogiškaisiais ištekliais, ekonominiu aktyvumu, netvaria plėtra, aplinkos tarša ir skirtingų interesų sanglauda.
Teigiama, kad darbo vietų, ypač gerai apmokamų, trūkumas Lietuvos regionuose iš dalies formuoja kitų problemų grandinę ir neigiamai veikia gyvenimo kokybę.
Analizės metu buvo identifikuotos šalies vietos, kuriose skirtingų problemų deriniai pasireiškia stipriausiai, o tai leis gerokai efektyviau planuoti investicijas šioms problemoms spręsti.
