Ledynmetis apdovanojo ežerais
Aukštaitijos nacionalinį parką galima išvagoti valtimis taip ir nesušlapus kojų. Arba, startavus Palūšėje, nuplaukti į Kuršių marias. Mat parko teritorijoje tvyro kone 130 ežerų ir dar kita tiek „ešerynų“ bei vandens „akių“, kurių daugumą tarpusavyje jungia pratakos ar upeliai.
Yra žmonių, kurie šiame parke „užaugo“ sovietmečiu – su šeimomis jame atostogaudavo, suvažiavę iš Sankt Peterburgo ar Maskvos priemiesčių. Ir kurie vėl sugrįžta į šį parką „patikrinti“, kaip viskas pasikeitė. Tačiau dauguma šį parką lankančių žmonių – mūsų šalies gyventojai.
Pasirenka maršrutus
Turizmo sezono metu atliktos stebėsenos duomenys liudija, kad paprastą savaitės dieną ant parke esančio Ladakalnio bei Ginučių piliakalnio užkopia apie 1,5 tūkst. žmonių, poilsiadieniu – apie 2 tūkst. Tai – daug. Bet saugomos teritorijos juk ir yra pailsėti ir pasigrožėti skirtos vietos.
Tad nenuostabu, kad Palūšėje esančiame Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centre pastaruoju metu – ankštoka. Nes jame konsultuojamasi, ką dar parke verta aplankyti.
„Prie Kertuojos ežero yra idealus paplūdimys. Smėlėtas, o atabradas yra seklus bei platus, vaikams ypač patiks“, – į centrą užsukusiai kaunietei Jurgitai patarimų pažėrė jo darbuotojas. Su dviem sūnumis keliaujančiai po parką moteriškei tai – ypač naudinga.
„Mūsų „kaimas“ – Švenčionyse, apsistojome su vaikais pas močiutę. Bet nesėdime troboje, keliaujame. Pirmiausia aplankėme „nepopuliariausias“ – mažiausiai išreklamuotas Švenčionių apylinkes, po to Ignalinos regioną, o dabar – Palūšę.
Susirandu informaciją, ką apžiūrėti, ir išvažiuojame dienai. Maisto įsidedame, taigi išlaidų realiai tereikia degalams. Berniukams 3 ir 6 metai, jie judrūs, ir mums reikia kuo daugiau vaikščioti. Švenčionių rajone Sirvėtos regioniniame parke yra kone pusantro kilometro ilgio Mitologinis takas, vaikams toks ilgis – kaip tik“, – sakė Jurgita.
Parko lankytojų centre ji pasiėmė žemėlapius, kurių vedina žadėjo pasiekti parko piliakalnius. O po to – ir išsimaudyti.
Būtina ne tik stabtelėti
Minėtieji Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis – dvi patraukliausios parko vietos, turinčios sodrią praeities istoriją. Abu kartu jie sudaro archeologinį kompleksą, esantį tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Ladakalnis apskritai yra labai aukštas, ir užkopus ant jo atsiveria vaizdas net į šešis ežerus.
Be to, Ladakalnis, kaip ir parke esantis Ginučių malūnas yra turistams svarbios vietos dar ir dėl to, kad jos įrašytos į kelionių konkurso „Aplankyk 10 ir dar 10“ sąrašą.
O ir pasiekti šiemet piliakalnius yra paprasčiau. Pagaliau tarp Linkmeno ir Asalnykščio ežerų yra atstatytas tiltas, kuriuo link jų iš Antralksnės suka kelias bei dviračių trasa.
„Nuo ankstyvo pavasario dviratininkai klausinėjo, ar tiltas jau atsirado. Atsirado. Jis visiems labai reikalingas“, – patikino parko kultūrologė Sigita Mūdinienė.
Pradžia – Palūšės bažnyčia
Ant kalvos, greta Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro – garsioji Palūšės bažnyčia. Ją statant nebuvo įkaltas nė vienas vinis – ji buvo sunerta iš rąstų. Ir iki šiol tokia išliko.
„Bažnyčia buvo remontuota ne mažiau trijų kartų. Taigi buvo apkalta lentomis – atsirado ir vinių. O varpinėje tebėra išsaugoti du originalūs varpai – Mykolas ir Juozapas. Jie kas sekmadienį suskamba, kviesdami į šv. Mišias“, – apie svarbią maldininkams ir turistams vietą užsiminė S.Mūdinienė.
Bažnyčia dar įspūdingiau atrodo žvelgiant į ją iš Lūšių ežero, kuriuo turistai pagal nustatytą grafiką šiemet jau plukdomi motoriniu laivu. Jei vandens lygis ežeruose yra normalus, šiuo laivu, klausantis pasakojimo apie vietinių žmonių ūkius, amatus ir gyvenimo būdą, galima priplaukti ir Ladakalnį. Ir, išlipus į krantą, tęsti į jį žygį.
Saugo bioįvairovę
Svarbi saugomų teritorijų paskirtis, apie kurią retai teužsimenama – tai biologinės įvairovės apsauga. Štai todėl šiemet žolę ant Ladakalnio bei Ginučių piliakalnio rėžia ne žoliapjovės, bet kramsnoja apie pusšimtį iš Rieškutėnų atsivežtų avių.
Tai Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus Gedo Kukanausko sumanymas. Anksčiau jis vadovavo Gražutės regioniniam parkui, ir jo rūpesčiu atviroms buveinėms išsaugoti – pievoms nuganyti – to krašto ūkininkams buvo išdalinti mėsiniai galvijai bei avys.
„Tą patį norime padaryti ir Pabiržės pusiasalyje. Kažkada į jį Meironių kaimo gyventojai ežeru plukdydavo karves ir ten visą vasarą ganydavo.
Norime atgaivinti šią tradiciją. Nupirksime galvijų, kuriais pasirūpins ūkininkai. Plaustu į pusiasalį nuplukdyti gyvuliai nuės jame menkaverčius želdynus, ir taip bus išsaugota bioįvairovbė – jis neapžels mišku“, – sakė G.Kukanauskas.
Be to, anot parko direktoriaus, tokia veikla duoda ir ekonominės, ir socialinės naudos. Nes žmonės, užuot lūkuriavę darbo biržoje, imasi veiklos. Jiems maždaug už 10 tūkst. eurų nuperkama veislinių gyvulių, kurių patys neįstengtų įpirkti.
Galvijų banda didėja, todėl prieaugis atitenka vis kitiems saugomose teritorijose gyvenantiems ūkininkams. Taip atsiranda visų jų tarpusavio bendrystė.
Pasiūlė žaidimą
Šią vasarą keliaujant po regioninius bei nacionalinius parkus galima ir pažaisti. Mat Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tęsdama Šimtmečio kelionių konkursą „Aplankyk 10 ir dar 10“, suorganizavo ne bet kokį žaidimą.
Jos partnerio – portalo www.pamatykLietuvoje.lt komanda sukūrė „Kelionių-žaidimų“ IT spendimą. Parkuose esantys lankytojų centrai ir juose įrengtos pažintinės ekspozicijos – dar ne viskas. Jie kviečia leistis į keliones gamtos takais, kurie veda link apžvalgos bokštų, vaizdingų kraštovaizdžio panoramų, piliakalnių, regyklų.
Šiemet pasiekus kurią nors iš rekomenduojamų 20 vietų galima savo buvimą patvirtinti pasinaudojus būtent minėtu IT sprendimu: pasižymėti svetainėje https://www.pamatykLietuvoje.lt/10plius10. Besiregistruojančio žmogaus buvimo vieta patikrinama pagal telefono GPS.
Kitas būdas – telefonu nuskaityti QR kodą, esantį lankytinoje vietoje. Aplankiusieji visas 20 vietų gausite prizo kodą, kuris atvykus į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą (Antakalnio g. 25, Vilniuje) bus iškeistas į prizą – knygą „Ypatinga Lietuva“.
xxx
Šimtmečio kelionės – po saugomas teritorijas
Nacionalinių parkų TOP 10
Ladakalnis Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Ginučių malūnas Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Merkinės apžvalgos bokštas Dzūkijos nacionaliniame parke.
Skroblaus upelio ištakos – „Bobos daržo” šaltinis Dzūkijos nacionaliniame parke.
Vecekrugo kopa Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Naglių gamtinis rezervatas (pažintinis takas) Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Platelių ežeras (dviračių takas) Žemaitijos nacionaliniame parke.
Paplatelės pažintinis takas Žemaitijos nacionaliniame parke.
Užutrakio dvaro sodyba Trakų istoriniame nacionaliniame parke.
Varnikų botaninis-zoologinis draustinis (pažintinis takas) Trakų istoriniame nacionaliniame parke.
Regioninių parkų TOP 10
Šatrijos kalnas Varnių regioniniame parke.
Anykščių šilelis nuo Medžių lajų tako Anykščių regioniniame parke.
Arlaviškių kadagių slėnis (pažintinis takas) Kauno marių regioniniame parke.
Akmenų ruža (pažintinis takas) Tytuvėnų regioniniame parke.
Žemosios Panemunės piliakalnis Panemunių regioniniame parke.
Vištyčio regioninio parko lankytojų centro ekspozicija „Kalvotoji Suvalkija”.
Mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke.
Kirkilų ežerėliai (nuo apžvalgos bokšto) Biržų regioniniame parke.
Ventos regioninio parko lankytojų centro ekspozicija „Ventos krašto geologiniai slėpiniai“.
Nevėžio slėnis (senvagių takas) Krekenavos regioniniame parke.
