Svarbios smulkmenos
Vandens maišytuvas nebesandarus ir reikia naujo? Kodėl gi vietoj senojo nesumontuoti tokio, kuris turi judesio jutiklį ir išsijungdamas taupo ne tik vandenį, bet ir jam išvalyti ir pašildyti naudojamą energiją? Tai, atrodytų, smulkmena, bet skelbiant viešuosius pirkimus ji tampa svarbi.
Valstybės institucijos bei joms pavaldžios įstaigos kartu nuperka labai daug prekių: tonas biuro popieriaus, rašiklių, valymo ar remonto priemonių ir paslaugų, biuro baldų, kompiuterių, tarnybinių automobilių. Bet ar tikrai sutaupo tam skelbdamos konkursus?
Palygino sąnaudas
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad aplinką tausojančios prekės yra brangesnės nei įprastinės. Bet įvertinus jų naudą žmonėms ir gamtai bei jų sąnaudas, mažiausios kainos kriterijus nebegali nulemti pasirinkimo. Daug svarbesnis už jį yra gaminio efektyvumas.
Yra apskaičiuota, kad ES valstybėse viešųjų pirkimų vertė per metus siekia apie 2 trilijonus eurų. Taigi vos vienu procentu padidinus jų efektyvumą būtų sutaupyta apie 20 milijardų eurų. Europoje sukurti vadinamieji TOPTEN – energiškai efektyviausio gaminio kriterijai.
Ir kiekgi pagal juos galima sutaupyti, pavyzdžiui, perkant 6 vietų mikroautobusą?
Apskaičiuota, kad TOPTEN hibridinis modelis 100 km įveikia sudegindamas 4 l benzino, neefektyvus – apie 11 litrų. CO2 emisija, tenkanti vienam kilometrui, pirmuoju atveju sudaro 96, antruoju – 260 gramų.
Taigi nuriedėjus 200 tūkst. kilometrų ji atitinkamai sudarys 19 ir 52 tonas.
Išlaidos degalams, kai vidutinė benzino litro kaina yra 1,2 euro, per vidutinį automobilio gyvavimo amžių – 200 tūkst. km ridą – TOPTEN modeliui sudaro kone 10 tūkst. eurų, įprastiniam mikroautobusui – 23,2 tūkst. eurų.
Taigi pirkimo kaina tėra viena produktui įsigyti skirtų išlaidų dalis. Kita – tai visos jo gyvavimo ciklo sąnaudos, kurios, vertinant gaminio palankumą ar priešiškumą aplinkai, labai smarkiai skiriasi.
Tikslas – dar ne prievarta
„Esame neabejingi aplinkosaugai, bet nedaug turime žaliųjų pirkimų patirties. Kol kas, taikydami jų reikalavimus, esame įsigiję iš tvarių medžiagų pagamintų biuro baldų bei darbo drabužių“, – sakė „Lietuvos energijos“ atstovė Laura Šebeikienė.
Aplinkos ministerija jau ne pirmus metus perka patalpų valymo paslaugas nurodydama, kad būtų naudojamos tik aplinkai nekenkiančios valymo priemonės.
100 proc. visų ministerijos leidybos, spausdinimo ir su juo susijusių paslaugų, informacinių technologijų priemonių viešųjų pirkimų taip pat pateko į žaliųjų pirkimų kategoriją.
Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, paversti ar ne viešuosius pirkimus žaliaisiais, valstybės institucijos bei verslo įmonės ne verčiamos, bet skatinamos.
Būtent organizuojant pažangų pirkimo procesą atsižvelgiama, ar tai padės sumažinti klimato kaitos problemas, taupiau naudoti išteklius, darniau vartoti ir gaminti.
„Iki šiol rengiant viešųjų pirkimų dokumentus ne visos perkančiosios organizacijos kreipė pakankamai dėmesio į tai, ar pirkimai nekenksmingi aplinkai. Dažniausiai buvo paisoma tik mažiausios jų kainos. Tokio pirkimo įdirbis yra seniai susiformavęs, bet būtų gerai jį pažalinti“, – sakė M.Norbutas.
Pavyzdžiui, įstaigos perka daug spausdinimo popieriaus, konkursų sąlygose jos nurodo, kokio storio bei spalvos jis turi būti.
O gal geriau rinktis šį gaminį iš antrinių žaliavų, kuris gali atitikti tą patį standartą? Rašikliai tradiciškai perkami už mažiausią kainą nurodant tik rašalo spalvą. O juk galima pirkti pagamintus iš perdirbto popieriaus, kaip ragina M.Norbutas. Tai, anot jo, būtų postūmis ir rinkai plėstis, ir gaminių kainai mažėti.
Procesas dar lėtas
Lietuva yra įsipareigojusi didinti žaliųjų pirkimų kiekį bendrame jų sraute. Kol kas procesas dar lėtas, nors tikslas kilnus. Juos skelbiant skatinama įsigyti produktus, kurių savybės būtų palankesnės aplinkai, o jų gamyba – tausojanti.
„Tariamės su Viešųjų pirkimų tarnyba, gal pavyks kartu parengti tipinius, tam tikroms sritims skirtus dokumentus ir pateikti rekomendacijas, kokiose srityse tokie pirkimai gali būti organizuojami.
Galutinis tikslas – tai ir aplinkosauga, ir žmogaus sveikata. Ar tai būtų chemikalai, ar orą teršiantys automobiliai, galop juk pakenkiama žmogui“, – kalbėjo aplinkos viceministras M.Norbutas.
Aplinkos ministerija, skatindama žaliųjų pirkimų plėtrą, jau yra parengusi žaliųjų pirkimų įgyvendinimo priemones, sudarė ir produktų sąrašą, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai. Taip pat patvirtino aplinkos apsaugos kriterijus, nustatė jų taikymo tvarką.
M.Norbutas įsitikinęs, kad viešasis sektorius turi lemiamos reikšmės formuojant žaliąsias tendencijas. Inicijuodamos žaliuosius pirkimus, viešosios institucijos skatina pramonę plėtoti žaliąsias technologijas, prekių gamintojus, paslaugų teikėjus kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų.
Parengė žaliųjų pirkimų atmintinę
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija yra parengusi verslui skirtą atmintinę „Žalieji pirkimai“.
Ji skirta įmonėms, kurios savo prekes bei paslaugas parduoda ES – patariama, kaip apskaičiuoti produkto gyvavimo ciklo sąnaudas.
Mat Vakaruose ypač daug dėmesio skiriama gerovės kūrimo standartams, kurie orientuoti į kuo palankesnę aplinkai gamybą bei paslaugas.
Lietuvoje šiandien tik valstybinis sektorius pirkdamas prekes ar paslaugas privalo atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus. Privačios verslo įmonės tai gali daryti savanoriškai.
Vyriausybė yra patvirtinusi žaliųjų pirkimų tikslus 2017–2020 metams. Šiemet žalieji pirkimai viešajame sektoriuje turi sudaryti ne mažiau kaip 45 proc. visų pirkimų, o kitąmet ir 2020-aisiais – ne mažiau kaip 50 proc.
Taip pat numatyta, kad įstaigos, vykdančios viešuosius pirkimus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, taikytų ir aplinkos apsaugos kriterijus.
„Institucijoms patariama susidaryti ilgalaikį planą ir pamažu pirkinius pakeisti palankiais aplinkai pradedant elektros lempute, baigiant – automobiliu.
Mes gi pradėjome nuo savęs ir kartu paprašėme ministerijai pavaldžių įstaigų parengti žalinimo planus“, – sakė M.Norbutas.
