Nėra projekto, jis dingo. Štai tokiu atsakymu kai kada tenka pasitenkinti ekspertams, pavyzdžiui, atliekantiems tyrimą, ar statybininkai panaudojo tokias fasadų plokštes, kokios numatytos suderintame projekte.
Tai patyrė ir komisija, nagrinėjusi pastatų fasaduose sumontuotų medžiagų atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams – įgyvendinusi Aplinkos ministerijos sumanymą, susijusį su tragiškais gaisrais, prieš metus kilusiais gyvenamuosiuose namuose Londone bei Maskvoje.
Duomenys pradingsta
„Patirtis liudija, kad pradingsta ir apynaujų statinių projektai savivaldybių tarnautojų stalčiuose. Žmonės praranda daug laiko ir lėšų nuolat ieškodami duomenų, o neradę – iš naujo juos užsakydami.
Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas, kad duomenys būtų kaupiami vienoje vietoje – skaitmeninėje erdvėje ir kad jais galėtų naudotis visi teritorijų planavimo ir statybų procesų dalyviai“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
Kol kas taip nėra. Projektų rengėjai, užuot gavę ir patikrinę duomenis informacinėje sistemoje, neretai yra priversti užsakyti papildomus geodezijos darbus, kad galėtų įsitikinti, ar po žeme paklotas, pavyzdžiui, elektros kabelis.
Kuria bendrą projektą
Šiuo metu Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuria Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninius vartus.
Tai centralizuota prieiga prie įvairių statybos ir teritorijų planavimo procesuose naudojamų valstybinių informacinių sistemų, tokių kaip Teritorijų planavimo dokumentų registras, Teritorijų planavimo stebėsenos informacinė sistema, Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „InfoStatyba“ ir kitos.
Ši prieiga sujungs ir kitų valstybinių institucijų kuriamų ir modernizuojamų elektroninių paslaugų teikimą.
Numatoma, kad kartą vartuose užsiregistravęs vartotojas vėliau jau be papildomų prisijungimų galės naudotis informacinių sistemų elektroninėmis paslaugomis: „Reikia geodezinių tyrinėjimų“, „Projektinių topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų pateikimas tikrinti, tvarkyti ir viešinti“, „Žemės kasimo leidimų išdavimo“ bei kitomis.
„Statybų besiimančių žmonių skirtingos institucijos prašo pateikti tą pačią informaciją ar tuos pačius dokumentus.
Atidarius „vartus“, to nebereikės. Nes visas statybų procesas nuo planavimo, projektavimo iki statinio registravimo Registrų centre bus matomas skaitmeninėje erdvėje“, – paaiškino aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.
Jos teigimu, projektas svarbus ir tuo, kad jį įgyvendinant bus techniškai patobulintos ir pačios sistemos. Pavyzdžiui, nors „InfoStatyba“ yra pažangi, dažnai pakimba, užlūžta arba vos kruta, kai vienu kartu prisijungia daug vartotojų.
Stebės, kas vyksta
Pasak M.Narmonto, šiuo metu yra persvarstomi teisės aktai, kurie paruoš dirvą – suteiks teisinę galimybę žmonėms stebėti svarbios teritorijos planavimo procesą. Kartu bus sukurtos ir elektroninės paslaugos „Planuoju teritoriją“ bei „Stebiu teritorijos planavimą“.
„Taigi žmonės informaciją gaus elektroniniu būdu, o planavimo darbus bus galima stebėti teritorijų planavimo stebėsenos portale. Taip neišvengiamai sumažės popierinių dokumentų siuntimo poreikis“, – sakė M.Narmontas.
Dar vienas svarbus pokytis skaitmeninimo procese – tai ir elektroninio statinio techninio paso būtinybė.
Pasak M.Narmonto, toks pasas prilygsta naudojimo instrukcijai. Bus privalu jame pateikti nurodymus, kaip eksploatuoti statinį, pavyzdžiui, kokią palaikyti patalpų temperatūrą, kaip prižiūrėti vėdinimo ar vėsinimo sistemas, kada rekomenduotina pakeisti senus langus naujais.
Pasak M.Narmonto, iki 2020-ųjų bus suskaitmenintas visas statybų procesas, pradedant statybos leidimų gavimu, statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymu, statybos darbais, baigiant statinių atidavimu eksploatuoti bei statinių priežiūra. Duomenys bus fiksuojami elektroninėje erdvėje.
xxx
Elektroninis statybos darbų žurnalas
Šiemet gegužę buvo pakeistas vienas statybos techninių reglamentų – „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, kuriuo apibrėžta galimybė naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą.
Jo privalumų daug. Viešas dokumentas labiau disciplinuoja statybos proceso dalyvius, nėra galimybės elektroninių įrašų, skirtingai nei ranka rašytų, suklastoti ir juos lengviau perskaityti.
Užtikrinamas patikimas dokumentų saugojimas 10 ir daugiau metų, o keičiantis statinio savininkams ir rekonstruojant jį informacija nėra prarandama.
Svarbu ir tai, kad nereikia žurnalo perduoti iš rankų į rankas – jį pildyti vienu metu gali keli statybos darbų vadovai. Patogiau ir greičiau informaciją ir duomenis įvesti į žurnalą, yra galimybė prisegti nuotraukas, brėžinius ir kitus priedus. Operatyviai gaunami pranešimai apie įrašus žurnale, paslėptų darbų aktus ir kitus dokumentus.
