Labiausiai taisykles pažeidinėja tie, kurie norėdami nuprausti savo transporto priemonę, ja privažiuoja prie pat ežero ar upės. Važiuoti automobilių arčiau nei 25 metrai iki vandens telkinių negalima, tad apie automobilio plovimą greta jų nėra net kalbos.
Atrodytų, nors taisyklės gana aiškios ir dauguma suvokia aplinkai daromą žalą, kai į žemę susigeria cheminių medžiagų turintys šampūnai ir plovikliai, vis dar atsiranda gyventojų, kurie užuot vairavę į plovyklą, automobilius sugalvoja viešose vietose nusiplauti patys. Gamtosaugos specialistai paaiškino, kuo toks elgesys kenkia aplinkai.
Elgesys stebina
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojo Irmanto Valūno, nieko blogo, jei automobilis švarinamas vien tik vandeniu, tačiau taip būna retais atvejais, mat dažniausiai norint nuplauti nešvarumus yra naudojami ir plovikliai.
„Bet kokia plovimo priemonė turi tam tikrų priedų, net paprasčiausias muilas. Todėl ir automobiliai, jeigu naudojamos specialios priemonės, turėtų būti plaunami tik plovyklose, kur nešvarus vanduo yra specialiai surenkamas”, – paaiškina I.Valūnas.
Cheminiai plovimo priemonių priedai kartu su vandeniu patenka į dirvožemį ir jį užteršia. Todėl I. Valūnas stebisi, kai vairuotojai automobilius plauna nuosavų namų kiemuose – taip jie užteršia savą aplinką.
Teršalai pasiekia šulinius
Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis priduria, kad net automobilių plovykloms yra keliami specialūs reikalavimai. Vanduo su nešvarumais ir plovikliais negali patekti į į lietaus surinkimo kanalizaciją. Privaloma įrengti vandens rezervuarus, gaudykles, daugybę filtrų.
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė paaiškino, kad ant žemės išlietas ar nutekėjęs vanduo kartu su visais teršalais skverbiasi į dirvožemį ir migruoja gilyn. Jis gali pasiekti gruntinius vandenis. Tai sluoksnis, iš kurio vanduo atkeliauja iki šachtinių šulinių. Dalis gyventojų būtent šulinių vandenį naudoja kasdienėms savo reikmėms.
Pasak R.Radienės, nors ir mažai tikėtina, tačiau dėl žmonių neatsakingumo užterštas vanduo gali pasiekti ir dar gilesnį sluoksnį. Tą iš kurio vanduo vėliau centralizuotai atkeliauja iki žmonių namų. Taip gali nutikti, jeigu smarkiai užteršiami gruntiniai vandenys arba į dirvožemį patenka labai didelė dozė kenksmingų medžiagų.
„Plaunant automobilį nuplaunami sunkieji metalai ir naftos produktai. O iš ploviklių į aplinką patenka paviršiaus aktyvios medžiagos. Visa tai teršia gamtą ir jai kenkia”, – sako R. Radienė.
Vilniuje bauda iki 600 eurų
Viešose vietose plaudami automobilius vairuotojai žalos gali pridaryti ir paviršiniams vandenims – upėms, ežerams, upeliams, tvenkiniams. Į juos patekusios cheminės medžiagos gali paveikti gyvūnus ir augalus. Pavyzdžiui, azoto junginiai gali paskatinti vandens telkinių dumblėjimą.
Automobilius daugiabučių kiemuose, parkuose ar skveruose sugalvojusiems nusiplauti sostinės gyventojams gresia bauda iki 600 eur. Kitose savivaldybės baudos kiek mažesnės.
