Kūrybingumas yra beribis. Ir žmonės iš atliekų sugeba pagaminti tokių gaminių, kurie gali papuošti interjerą, o gali turėti ir praktinės naudos.
Svarbu ir tai, kad tokia kūryba yra naudinga ir aplinkosaugai. Todėl ji yra skatinama pasitelkus socialines akcijas.
Viena jų – tai kasmet, nuo 2009-ųjų, visoje ES rudenį vykstanti Europos atliekų mažinimo savaitė. Šis renginys atsirado sumanius, kad, pasitelkus kūrybą, galima ugdyti žmonių sąmoningumą, kad jie suvoktų, kaip yra svarbu tvariai naudoti išteklius ir tinkamai tvarkyti atliekas.
Patirties organizuojant tokius renginius jau turi ir Lietuva – nuo 2015-ųjų rengiamą konkursą koordinuoja Aplinkos ministerija.
Vienas jo tikslų – supažindinti su pagrindinėmis atliekų susidarymo ir tvarkymo problemomis, kitas – apsikeisti idėjomis apie antrinį atliekų panaudojimą.
Taigi renginių metu dalyviai, dauguma kurių – darželinukai bei mokiniai, iš atliekų gamina žaislus, paveikslus, scenos dekoracijas spektakliams, kuria eilėraščius, siuva ar dekoruoja daugkartinio naudojimo maišelius, iš senų drabužių gamina gultus gyvūnų prieglaudoms, keičiasi nebereikalingais daiktais, organizuoja madų šou.
Keičia žmonių nuostatas
„Nuostatos keičiasi labai pamažu. Kiekvieną pavasarį anksčiau nei žibutės iš po sniego išlenda plastiko buteliai. Ir tai vis dar tęsiasi.
Atliekų rūšiavimas – tai ne tik žinybų, bet ir žmonių rūpestis. Apskritai geriausios atliekos yra tos, kurios nepagaminamos. Tai susiję ir su klimato kaitos prevencija, ir su taupiu gamtos išteklių naudojimu. Taigi prevencija yra pats aukščiausias prioritetas.
Bet jos juk atsiranda. Todėl svarbu, kad būtų tinkamai surūšiuojamos ir perdirbamos“, – štai tokiais žodžiais aplinkos ministras Kęstutis Navickas kreipėsi į Europos atliekų mažinimo savaitės renginio nugalėtojus.
Ne bet kokius, bet – pačius kūrybingiausius.
Nugalėtojai – apie save ir kitus
„Turime projektą „Ekologijos takeliu“, todėl nebuvo sunku vaikus sukviesti į atliekų mažinimo savaitės darbus. Be to, jau turėjome patirties: 2017-aisiais buvo trečias kartas, kai dalyvavome akcijoje.
Gaminome iš atliekų įvairius daiktus. Ir ne tik juos. Kartu tvarkėme ir Radviliškio pramogų ir laisvalaikio parką, ir gatves. Rinkome šiukšles, rūšiavome – dėjome į skirtingų spalvų maišus.
Mūsų patirtis jau liudija, kad atgalinis ryšys netrunka atsirasti. Vaikai daug sužino ir šeimose padaro įtakos. Tėvai prakalbo, kad anksčiau atliekų nerūšiavo, bet vaikai privertė tai daryti“, – sakė Radviliškio vaikų lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ auklėtojos Natalija Červonikova bei Nomeda Gulbinienė.
O ar pačios auklėtojos namuose rūšiuoja atliekas?
„Be vargo, – patikino N.Gulbinienė. – Gyvename individualiame name, prie jo turime jau keturis konteinerius skirtingoms atliekoms. Buvo trys, bet neseniai buvo pastatytas ir ketvirtas, skirtas žaliosioms“.
Pasėjo rūšiavimo „užkratą“
O kas atsakingas Linkuvos socialinės globos namuose už rūšiavimą? „Tai aš“, – patikino jų gyventojas Valdemaras.
„Viską darėme paprastai – gyventojai sugalvojo, o mes padėjome įgyvendinti sumanymą. Išpuošėme namų patalpas, o dabar nuolat ką nors gyventojai pagamina iš antrinių žaliavų.
Patys jų atsineša ir klausia, gal įmanoma iš jų ką nors gražaus sukurti“, – pasakojo šio centro užimtumo specialistė Aura Čepinskienė.
Pasak globos namuose gyvenančio Donato, netinkamai tvarkomos atliekos kelia pavojų gamtai.
„Aš pats per atliekų mažinimo savaitę gaminau snaiges, padėjau ir Valdemarui, – pratarė jis. – Atliekos juk kelia pavojų ir sveikatai. Ir gyvūnus jos gali pražudyti – jie gali numestą maišelį suėsti. O kur dar plastiko salos vandenynuose. Bet mes labiausiai stengiamės dėl Lietuvos gamtos, kad ji tokia ir išliktų“, – paaiškino Donatas.
Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Alvyda Zaleckienė patikino: mokant kitus ir pačiam, dera tinkamai elgtis. Tad namuose visas atliekas ir ji pati deramai surūšiuoja.
„Miestelyje yra tam skirti konteineriai – Linkuvoje dėl to sunkumų nekyla. Jie išvežami, kai tik prisipildo“, – patikino A.Zaleckienė.
„Ir rūšiuoju, ir pirkiniams naudoju tik daugkartinius maišelius. Net ir parduotuvėje stengiuosi į plastiko maišelius daržovių nedėti, nors, atrodytų, tai įprasta. Be to, maisto gaminame tiek, kad atliekų namuose nesusikauptų. O jei kas nors lieka, tai nuvežame tėčio šuniui“, – sakė A.Čepinskienė.
Tokio elgesio motyvas? Aplinkosauga. Pasak A.Zaleckienės, jei žmogus galvoja, kad nuo jo vieno niekas nepriklauso, klysta. Reikia ir pačiam deramai elgtis, ir kitiems rodyti pavyzdį.
Apibendrino rezultatus
Pasak Kretingos rajono Grūšlaukės mokyklos – daugiafunkcinio centro direktoriaus pavaduotojos ugdymui, biologijos mokytojos Dalios Bružienės, per Europos atliekų mažinimo savaitę buvo aptariami rezultatai.
„Mes tiesiog visus metus vykdėme daug įvairių veiklų. Kaupėme atliekas, pridavėme perdirbti, patys perdirbome – gaminome daiktus, puošėme erdves. Tad mums beliko viską apibendrinti“, – sakė D.Bružienė.
O kaip jos šeimoje tvarkomos atliekos. „Rūšiuojame, – patikino. – Gyvenu kaime. Tad plastikinę tarą vežame į taromatus, o stiklą – į Darbėnų seniūnijoje esančius jam skirtus konteinerius. Tuo tarpu maisto atliekas kompostuojame, tad realiai buitinių atliekų labai nedaug telieka“.
Ką liudija apklausos?
Rūšiavimas – tai aplinkosaugos abėcėlė. Kuo daugiau atliekų surūšiuojama, o po to perdirbama, tuo mažiau jų patenka į sąvartyną.
Kuo jų mažiau sąvartyne, tuo mažesnis yra ir neigiamas poveikis aplinkai – tuo mažiau išsiskiria šiltnamio efektą didinančių dujų bei mažesnė yra dirvožemio taršos grėsmė.
Aplinkos ministerija buvo užsakiusi „Sprinter“ tyrimą norėdama išsiaiškinti, kokios nuostatos, susijusios su atliekų rūšiavimu, laikosi žmonės.
Dauguma (76 proc.) apklaustų žmonių neabejojo, kad pagrindine rūšiavimo priežastimi išlieka siekis prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Maždaug pusė pritaria ir tam, kad, rūšiuojant atliekas, mažinamas sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis.
Tačiau norui rūšiuoti įtaką atliekų tvarkymo išlaidos – kuo daugiau jų patenka į perdirbimą, tuo mažiau tenka mokėti už likusių atliekų sutvarkymą.
Apklausa paliudijo ir tai, kad nerūšiuoja žmonės atliekų dėl to, kad patogiau išmesti jas visas į vieną konteinerį. Kiti gal tai ir darytų, bet rūšiavimo konteineriai yra toli nuo namų.
Maždaug trečdalis apklaustų žmonių prisipažino, kad nerūšiuoja atliekų dėl abejingumo. Jie mano, kad tai neduoda jokios naudos.
Štai į juos ir žvelgiama, organizuojant socialines akcijas.
Aplinkos viceministras Dalius Krinickas lrytas.lt yra sakęs, kad socialinės akcijos neišvengiamai daro teigiamą įtaką žmonių nuostatoms, susijusioms su aplinkos apsauga. Jos būna dar veiksmingesnės, jei žinios apie tai tinkamai paskleidžiamos.
„Socialinėse akcijose kasmet daugėja dalyvių: įmonių, mokslo institucijų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Ir tai neišvengiamai didina žmonių sąmoningumą – skatina juos rūšiuoti atliekas, o jei įmanoma – daryti tai kūrybingai.
Kiekvieno žmogaus požiūris – skirtingas. Vieniems pakanka elementarių žinių apie atliekų rūšiavimo naudą, kitus projektuose dalyvauti skatina kūryba. Kūryba apskritai yra viena efektyviausių sąmoningumą ugdančių priemonių“, – teikė D.Krinickas.
Sumanymas neišseko – idėjų vis dar gausu
2017-aisiais Europos atliekų mažinimo savaitėje tarptautiniu mastu renginiuose dalyvavo 19 institucijų, Lietuvoje – 130 institucijų Dalyviai suorganizavo apie 400 įvairių renginių.
Aplinkos ministerija už 2015 – 2016 metais vykdytus renginius Aplinkos ministerija skyrė padėkos raštus visoms dalyvavusios institucijoms bei specialius prizus itin aktyviems, kūrybingiems dalyviams.
2017-aisiais Europos atliekų mažinimo savaitės renginiai vyko lapkričio 18-26 dienomis, per kuriuos didžiausias dėmesys skirtas antriniam daiktų panaudojimui. Jų šūkis buvo – „Suteik naują gyvenimą“.
Yra paskaičiuota, kas per pastaruosius ketverius metus (2013-2017 metais) Europoje ir kai kuriose kitose prie renginio prisijungusiose šalyse buvo suorganizuota kone 49 tūkst. oficialių atliekų mažinimo renginių, kuriuose išvengta apie 47 tūkst. tonų atliekų – tiek jų „išgelbėta“ nuo sąvartynų.
2017-ųjų Europos atliekų mažinimo savaitės nugalėtojai:
Ventos socialinės globos namai
Per renginį „Neišmesk – panaudok kitaip“, buvo rodomas vaidybinis siužetas „Žemė – mūsų rankose“, kurį sukūrė užimtumo specialistė L. Janavičienė, vaidino globos namų gyventojai.
Linkuvos socialinės globos namai
Per Europos atliekų mažinimo savaitę globotiniai gamino kalėdinius papuošimus iš tualetinio popieriaus ritinėlių, paveikslus – iš audinių skiaučių.
Vyko dirbinių mugė, taip pat globotinių kūriniais buvo papuošti ir globos namai. Projektas tapo puikiu įrodymu, kad norint įmanoma rasti originalių ir nebrangių būdų savo kūrybinėms idėjoms įgyvendinti,
Kretingos rajono Grūšlaukės mokykla – daugiafunkcinis centras
Auklėtiniai dalyvavo akcijoje „Prižiūriu Grūšlaukės tvenkinį“: priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai aplankė Grūšlaukės tvenkinį, aptarė šiukšlių daromą žalą gamtai, jas surinko.
„Kūrybinėse dirbtuvėse“ įvairių klasių mokiniai iš antrinių žaliavų gamino Kalėdines dekoracijas, konstravo įvairius maketus, automobilius, mažiausieji – kūrė Advento eglutes.
Radviliškio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“
Per Atliekų mažinimo savaitės atidarymą darželyje buvo paskelbta aplinkosauginė akcija „Kamštelių vajus 2017“. Visa darželio bendruomenė rinko kamštelius, rūšiavo antrines žaliavas, kūrė iš jų darbelius, surengė jų parodą.
Savaitės metu buvo organizuota edukacinė – praktinė veikla, kurios metu ugdytiniai įtvirtino įgytas žinias apie antrinių žaliavų rūšiavimą, visos įstaigos bendruomenė, ugdytinių tėveliai ir vaikai gamino kūrybinius darbus.
