Sušilus orams vis daugiau žmonių traukia į gamtą – vieniems pakanka kelių valandų pasivaikščiojimo ar iškylos, kiti iš miesto sprunka su palapinėmis ir čia praleidžia kelias dienas. Patyrę keliautojai ir gamtosaugininkai perspėja, kad net ir toli nuo civilizacijos galioja tam tikros taisyklės ir jų reikia laikytis.
Žymus žygių organizatorius A. Jucevičius kas kartą visiems dalyviams primena, kad visada reikia būti draugiškiems gamtai ir nepalikti joje jokių savo pėdsakų.
„Deja, ne visi gamtoje elgiasi kultūringai. Mes patys eidami į žygius visuomet pasiimame daugiau šiukšlių maišų ir surenkame tai, ką randame, visai nesvarbu, kad tai ne mūsų paliktos šiukšlės”, – sako A. Jucevičius.
Palapinė gali tapti našta gamtai
Pasak jo, kita didelė problema – ne visi poilsiaujantys gamtoje susimąsto apie gaisrų pavojų ir kuria laužus kur sumano, mėto miškuose nuorūkas. Dar vienas galvos skausmas – neleistinose vietose išdygstančios palapinės. „Saugomose teritorijose pastatytos palapinės tampa labai didele našta gamtai”, – apgailestauja A. Jucevičius.
A.Jucevičiaus organizuojami žygiai vyksta kiekvieną savaitgalį visus metus. Keliautojas teigė, kad stengiasi auklėti visus dalyvius ir juokavo, kad kartais žmonės ištrūkti iš civilizacijos bando itin greitai ir nepagalvoję palieka automobilius prie pat miškų ar vandens telkinių – nori išlipę iškart pajusti gamtos prieglobstį. Tačiau reikia prisiminti, kad automobilius palikti galima tik tam skirtose vietose, o iki miškų, pievų ar paplūdimių reikia paėjėti.
Prieš vykstant į gamtą pataria paskaityti taisykles
Norint gamtoje pailsėti ir būti tikram, kad elgiatės tinkamai, verta susipažinti su Lankymosi miške taisyklėmis. Susigaudyti, kokiame miške esate, padės internete esantys viešai skelbiami miškų ir saugomų teritorijų žemėlapiai, pavyzdžiui, maps.lt, regia.lt, geoportal.lt ir kiti. Informaciją apie lankymosi tvarką saugomose teritorijose, lankytinas vietas, įrengtą poilsiui skirtą infrastruktūrą, teikiamas paslaugas galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tinklapyje.
Pasak Aplinkos ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo Zbignev Glazko, stovyklautojams svarbiausia atsiminti kelis dalykus – statyti palapines ir šašlykines galima tik nustatytose vietose, gamtoje negalima šiukšlinti, triukšmauti, kirsti medžių ir organizuoti masinių renginių be leidimo.
„Jeigu organizuojate sąskrydį ar didesnį renginį, reikėtų apie tai perspėti specialistus. Bet jeigu žmonės tiesiog nori su draugais gamtoje atšvęsti gimtadienį, apribojimų nėra. Svarbiausia neniokoti gamtos ir nesukelti gaisro. Jeigu reikia malkų, galima rinkti tik nukritusias šakas ir jokiu būdu nekirsti medžių patiems. Užtat grybauti ir uogauti galima į valias, nebent esate rezervate, kur lankymas apskritai ribojamas”, – paaiškina Z.Glazko.
Svarbių dalykų reikia atsiminti ir tiems, kurie šiltuoju metų laiku mėgsta vandens pramogas. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras pirmiausiai priminė, kad negalima automobiliu iki upės ar ežero privažiuoti arčiau nei 25 metrus, jei nėra kelio ar oficialios stovėjimo aikštelės. Prie jūros tvarka dar griežtesnė. Tačiau praeiti prie bet kokio vandens telkinio, nesvarbu privačioje ar valstybinėje žemėje jis yra, vandens apsaugos juostoje ar jos dalyje, ne siauresnėje nei 5 m nuo kranto linijos, turi būti sudarytos sąlygos visiems.
Tiesa, yra ir prievolių. „Žmonės apsistodami turi susirinkti visas šiukšles – ir savo, ir paliktas anksčiau. Be to, prieiti prie privačioje teritorijoje esančio vandens telkinio, išsimaudyti, pasitiesti rankšluostį ir pailsėti žmogus gali tik šviesiu paros metu, – sako V. Bezaras.
Pelkinių draustinių ežerus vasarą teks pamiršti
Maudytis Lietuvos vandenyse gali būti draudžiama dėl dviejų priežasčių. Apriboti maudynes atskiros savivaldybės gali dėl vandens užterštumo. Kita priežastis – jeigu ežeras ar upė yra zoologiniame arba telmologiniame draustinyje. „Žmonės kartais būna labai pamėgę nedidelius pelkinius ežeriukus, tačiau šiuose draustiniuose siekiant apsaugoti gyvūnus ir augalus, lankymas būna apribotas nuo kovo iki rugpjūčio”, – teigia V. Bezaras.
Vandenyje plaukioti valtimis, stovyklauti gali būti neleistina tuose telkiniuose, kurie yra saugomose teritorijose. O meškeriotojai prieš gaudydami žuvis turėtų nepamiršti įsigyti žvejo bilieto.
V.Bezaras pridūrė, kad dažnai poilsiautojai pažeidžia taisykles, nes seka blogu pavyzdžiu. Neleistinoje vietoje palapinę pasistatę ar laužą sukūrę žmonės teisinasi, kad kai jie atvyko, teritorijoje jau buvo ir laužavietė, ir stovyklavimo žymių. „Tačiau paaiškėja, kad kažkas prieš tai nepaisė taisyklių ir visi pasekė paskui. Reikėtų prieš vykstant į gamtą atidžiai pasidomėti, kur važiuojate, ar tai nėra saugoma teritorija, kur įrengtos laužavietės, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai. Visos šios teritorijos skirtos poilsiui, bet įsikūrimo galimybės labai skiriasi”, – pataria V. Bezaras.
Netinkamai gamtoje pramogaujantiems žmonėms gali būti skirti įspėjimai arba piniginės baudos.
