Vienos rodo oro užterštumą, kitos leidžia varžytis su draugais ir skaičiuoti, kuris buityje suvartos mažiau elektros energijos ar vandens, trečios skatina sveiką gyvenimo būdą ar mažinti vartojimą apskritai ir siūlo keistis daiktais, važiuoti vienu automobiliu. Programėles galima rinktis pagal aktualumą, pomėgius, o kai kurių panašių tiek daug, kad sprendimą, kurią naudoti, greičiausiai nulems dizainas.
Lietuviai programėlių, prisidedančių prie „žalio” gyvenimo būdo masiškai nekuria, nes jos nėra komerciškai labai sėkmingos. Tačiau tokias dažnai užsako įmonės ar organizacijos, kurios rūpinasi aplinkos tvarkymu ar atliekų rūšiavimu.
Lietuvių kūriniai – nuo atliekų rūšiavimo iki prekybos energija
Pažvelkime į populiariausias lietuvių sukurtas programėles bei įrenginius, skirtus aplinkosaugai, ekologijai ar sveikam gyvenimo būdui.
„Žaliasis taškas“ – programėlė, padedanti rūšiuoti atliekas. Ji parodo, kur stovi artimiausi Vilniuje esantys atliekų rūšiavimo konteineriai. Turintys programėlę, taip pat gali skaityti atmintinę apie tai, į kurį konteinerį išmesti skirtingas atliekas. Joje integruoti ir naudingi patarimai, kaip teisingai rūšiuoti pakuotes bei įdomūs faktai apie šiukšles, jų rūšiavimą bei perdirbimą.
„Rūšiuoklis“ – ši programėlė tai pat pagelbės norintiems rūšiuoti atliekas bei rasti artimiausius rūšiavimo konteinerius. Taip pat ji padės patogiai surasti arčiausiai esančias elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių rūšiavimo vietas žemėlapyje, sužinoti jų darbo laiką, nustatyti maršrutą. Programėlėje galima pranešti apie netvarkingus rūšiavimo konteinerius, probleminius taškus.
„Rapsai.lt“ – programėlė, kuria daugiausiai naudojasi ūkininkai. Joje realiu laiku pristatomos javų ir rapsų auginimo technologijos su tolesnėmis augalų priežiūros rekomendacijomis. Veikia kiekvienos rūšies augalų sėklų normų bei prognozuojamo derlingumo skaičiuoklės.
„Foodsniffer“ – pirmoji pasaulyje elektroninė nosis, kuri padeda nustatyti mėsos ar žuvies šviežumą. Ši inovacija parduodama daugiau nei 20 pasaulio šalių. Norint sužinoti, ar produktas šviežias, elektroninę nosį, sujungtą su išmaniuoju įrenginiu reikia nukreipti į norimą testuoti produktą, kuris gali būti tiek atviras, pavyzdžiui, lėkštėje, tiek pusiau uždengtoje pakuotėje. Programėlėje pasirinkę mėsos rūšį vos per 5 sekundes telefone gausite testo rezultatus.
„Elektromobilių autoPildyk” – elektromobilių vairuotojams skirta programėlė, kuri parodo Lietuvoje esančias akumuliatorių įkrovimo stoteles, jų įkrovimo pajėgumus, prieinamumą, būseną, kitų naudotojų atsiliepimus bei nustato maršrutą iki jų.
„WePower“ – žaliosios energijos prekybos platforma, veikianti „Blockchain“ sistemos pagrindu. Šio startuolio tikslas – spartinti atsinaujinančios energijos plėtrą ir nukreipti pasaulį link tvaresnio gyvenimo. Platformoje saulės ir vėjo jėgainės gali pritraukti kapitalo, iš anksto parduodamos pagamintą energiją specialiais žetonais.
Įvardijo perspektyviausias sritis
Pasak Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Kęstučio Šetkaus, galimybės ateityje vystyti programėles, susijusias su aplinkosauga, yra puikios, ypač kalbant apie energetiką, taupymą.
„Tokių išmanių programėlių, kurios rūpinasi aplinkosaugos klausimais, nėra daug, tačiau technologiškai sukurti tokias tikrai nėra sudėtinga. Tuo labiau, kad Lietuvoje yra puikių tiek IT, tiek dizaino specialistų. Svarbiausia – paties verslo interesas, kokiu tikslu ši programėlė kuriama”, – teigė K. Šetkus.
Tam, kad kuriamos programėlės ne tik atliktų visuomeninę funkciją, bet ir leistų jų kūrėjams užsidirbti, MITA ekspertai pataria koncentruotis į šias perspektyviausias sritis: atsinaujinantys energetikos šaltiniai, bioekonomika, atsinaujinančių bioišteklių gamyba ir perdirbimas bei dalijimosi ekonomika.
K. Šetkus atkreipė dėmesį ne tik į lietuvių sukurtas „žaliąsias” programėles, bet ir į įrenginius. Pasak jo, daugiausiai jų yra susijusių su atsinaujinančiais energetikos šaltiniais – saulės, vėjo, vandens energija.
„Vienas iš inovatyvių sprendimų, kurį parėmė MITA – Sun Eco paslaugų stotelė ir išmanus suolelis Jonvabalis. Daugiafunkcinė saulės baterija įkraunama paslaugų stotelė gali būti pritaikyta viešosioms erdvėms: parkams, aikštelėms, sporto aikštynams, poilsio zonoms. Galima pasikrauti telefoną, prisipūsti padangas, naudotis belaidžiu internetu”, – sakė K. Šetkus.
Praverstų medžių registravimo programėlė
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pats išbando vis naujas programėles, skirtas aplinkosaugai ar ekologiškam gyvenimo būdui. „Užsienyje tokios programėlės turi savo nišą, Lietuvoje jos irgi galėtų būti populiarios. Gaila tik, kad dabar dažniausiai tenka naudotis užsieniečių sukurtomis programėlėmis, kurios rodo oro užterštumą, skatina antrinį daiktų panaudojimą, skaičiuoja emisijas ir kitus aktualius dalykus. Kiekvienos programėlės sėkmė priklauso nuo to, kiek ji aktuali. Jeigu programėlė, pavyzdžiui, parodo, kiek pinigų gali sutaupyti atsakingai vartodamas vandenį ar neišmesdamas maisto, ji tikrai ras savo vartotojų ratą”, – įsitikinęs M. Norbutas.
Jis gyrė lietuvišką viešojo transporto programėlę „Trafi” – iš pirmo žvilgsnio su aplinkosauga ji turi nedaug ką bendro. Tačiau, pasak M. Norbuto, ši programėlė leidžia lengvai suprasti viešojo transporto schemas, rodo autobusų ir troleibusų judėjimą realiu lauku bei suplanuoja maršrutą, todėl ji gali paskatinti žmones palikti nuosavus automobilius, o tai jau mažintų oro taršą.
Kaip vieną įdomesnių ir aktualesnių užsienyje populiarių programėlių, M. Norbutas paminėjo tokią, kuri yra tarsi miesto medžių registras. Joje galima rasti informacijos apie kiekvieną medį.
„Ši programėlė yra populiari Didžiojoje Britanijoje. Ja naudojantis galima atpažinti medžio rūšį, sužinoti įdomių faktų apie medžius, kartu pažymėti aplankytus ir patikusius medžius žemėlapyje. Lietuvoje irgi labai reikėtų tokios programėlės. Dar daugiau – ji galėtų padėti registruojant miestuose esančius medžius. Ypač todėl, kad pas mus kai kurie medžiai yra linkę netikėtai dingti – žmonės nuolat apie tai praneša. Jei turėtume tokį interaktyvų medžių registrą, atsekti įvykius būtų lengviau. O ir žmonės į tokią programėlę galėtų smagiai įsitraukti, pavyzdžiui, įkelti naujų medžių nuotraukų ar išmatuoti kamieno storį”, – teigė M. Norbutas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu yra ieškoma geriausio sprendimo, kaip sukurti inovatyvią paukščių atpažinimo sistemą. Paukščius atpažinti skirta programėlė turėtų būti patogu ir specialistams, ir pavieniams stebėtojams mėgėjams.
